Mokslinėse apžvalgose svarstomos Seimo nutarimo kaip teisės akto ir konstitucinės teisės šaltinio (plačiaja prasme) sampratos, praktinio taikymo, teisinio privalomomo, konstitucinio teisinio vertinimo aktualijos, taip pat pateikiama Seimo nutarimo istorinės raidos charakteristika (įskaitant kitus formalius Lietuvos parlamentų priiminėtus sprendimus, artimus šiuolaikinio Seimo nutarimo konstitucinei sampratai. Pirmojoje apžvalgoje siekiama nustatyti šiuolaikinio Seimo nutarimo konstitucinio būvio (arba tiesioginio reglamentavimo 1992 m. LR Konstitucijoje) prielaidas, atkuriant įvairių laikotarpių ir kompetencijų (LDK, ATR, tarpukario Lietuvos bei LTSR) kolegialaus/parlamentinio valdymo organus. Konstatuojami nuoseklūs parlamentinių sprendimų (ne įstatymų) priėmimo teisinio pagrindimo bei praktinio taikymo procesai, nepriklausomai nuo susiklosčiusios valstybės valdymo formos ar politinio režimo. Neapsiribojant istoriniu Seimo nutarimo suvokimu, taip pat siekiama įvertinti ir kitas jo sampratas, ryšį su Konstitucijos tiesiogiai taikytinų nuostatų įgyvendinimu, kitais teisės aktais, Seimo nutarimų įvairovę ir jais agrinėjamų/sprendžiamų parlamentinio valdymo klausimų plotmę. Ginčijant kai kurias nusistovėjusias teisinės literatūros nuomones, argumentuojama, jog Seimo nutarimas nėra vien tik parlamento vidinio teisinio reguliavimo teisės aktas, taip pat – ne tik poįstatyminis teisės aktas, priklausomai nuo savo reguliavimo objekto, galintis tiesiogiai apimti ir įkūnyti konkrečias LR Konstitucijos normas. Antrojoje apžvalgoje svarstomos Seimo nutarimo kaip teisės akto teisinės galios, jo privalomumo, galiojimo asmenų, laiko, teritorijos atžvilgiu problemos. Atkreipiamas dėmesys į Seimo nutarimų priėmimo, įsigaliojimo, galiojimo bei panaikinimo/pripažinimo netekusiais galios klausimus. Pažymima, jog Seimo statutas neužtikrina skirtingų Seimo nutarimų (pagal reguliavimo dalyką) priėmimo bei įgyvendinimo tvarkos reikalavimų, nereikalauja tokių teisės aktų rengimo/priėmimo pagrindimo (motyvų), leidžia priimti tokius Seimo nutarimus, kurių tekstas ir turinys neatitinka bendrųjų teisėkūros reikalavimų. Aptariant Seimo nutarimų konstitucinio teisinio vertinimo aktualijas, pažymimas Seimo nutarimų teisinio reguliavimo skirtingumas ir tikslingumas išskirti tam tikrus Konstitucinio teismo nutarimus dėl nagrinėjamų klausimų specifikos (pvz. dėl kai kurių valstybės pareigūnų pašalinimo/paskyrimo į pareigas) arba numatyti, jog dalis Seimo nutarimų gali būti skundžiami ir nagrinėjami tik administracinėje teisenoje. Apžvalgoje konstatuojama, jog net ir tie Seimo nutarimai, kuriais įgyvendinamos LR Konstitucinio teismo išvados (pagal LR Konstitucijos 107 str.), galėtų būti nagrinėjamos Konstituciniame teisme dėl jų galimo prieštaravimo Konstitucijai (turinio ar priėmimo prasme), sustabdžius jų įgyvendinimą.