Abstract
Šiame straipsnyje, remiantis neoinstitucionalizmo ir politinės lyderystėsteorijų nuostatomis, analizuojami parlamento pirmininko pareigybėsstatusas, vaidmuo ir reikšmė parlamento institucionalizacijos kontekste, pristatomi mokslinėje literatūroje nurodomi šios pareigybės tipai, pagrindžiamosteorinės prielaidos analizuoti Seimo Pirmininko pareigybę. Remiantisišskirtais kriterijais, analizuojami Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkovaidmuo ir reikšmė politikos procese, per Lietuvos nepriklausomybės istorijąsusiformavęs šios pareigybės tipas, jis lyginamas su atitinkamais Vakarųvalstybių modeliais.
Highlights
The article analyses the role of a Parliament Speaker as a leader of one of the main institutions in representative democracy
The analysis is based on the premises of the theories of neoinstitutionalism and political leadership; the basic types of roles a speaker may have in different political systems are reviewed; and the established Lithuanian practice is studied
There are constitutional, statutory, traditional and ceremonial, procedural, and administrative functions and powers that are usually attributed to the Speaker, but the primary function of the presiding officer of a parliament is to conduct debates in parliament, to control its agenda as well as to represent the institution
Summary
Norint išnagrinėti parlamento pirmininko vaidmenį, pradėti reikėtų nuo pačios institucijos, t. y. parlamento, vietos politinėje sistemoje aptarimo, nes jo vadovo (-ų) (angl. leadership) vaidmuo kildintinas iš pačios institucijos svarbos politikoje suvokimo ir sietinas visų pirma su šios institucijos reikšme. A. Lukošaičio vertinimu, per 1990–2004 metus Lietuvos Respublikos Seimas pasiekė vidutinį institucionalizacijos laipsnį[16], jis sugebėjo tinkamai reaguoti į radikalias politinės sistemos permainas, 14 Kopecký P., „Parliaments in Central and Eastern Europe: Changing Legislative Institutions“, Sociologický časopis/Czech Sociological Review 41 (3), 2005, p. Lukošaitis rėmėsi tokiais kintamaisiais, kuriuos pagrindė ir pritaikė Lietuvos atvejui: parlamento santykiai su kitomis institucijomis ir galios sprendimų priėmimo procese; rinkimų sistemos taisyklės ir rinkimai; partinė sistema ir politinės partijos; parlamento frakcijų statusas partinėse organizacijose; parlamento frakcijų vienybė ir drausmė; parlamento nuolatinių komitetų sistema ir sudėtis; parlamento galios teisėkūros procese; parlamento kanceliarijos struktūrinis organizavimas; parlamento sprendimų priėmimo taisyklės ir procedūros; institucijų bendradarbiavimas teisėkūros procese; parlamento darbotvarkė teisėkūros srityje; teisėkūros aprūpinimas ištekliais, ibid., p. Kaip politinės institucijos, išskirtinis bruožas yra tas, kad tai – kolektyvinė nehierarchinė organizacija, kurios visi nariai išrenkami tiesioginiuose visuotiniuose rinkimuose
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
