Įžanga Perkutaninė inkstų navikų krioabliacija ir radijo dažnio abliacija yra minimaliai invazyvūs gydymo metodai, leidžiantys maksimaliai išsaugoti inkstų funkciją. Jie vis dažniau naudojami pacientams, sergantiems sunkiomis gretutinėmis ligomis, esant daugybiniams inkstų navikams, pacientams, turintiems tik vieną inkstą ir (ar) turintiems didelį genetinį polinkį susiformuoti dauginiams inkstų navikams, ypač tais atvejais, kai labai svarbu išsaugoti inkstų funkciją. Straipsnyje siekta įvertinti šių minimaliai invazyvių gydymo metodųnaudą (efektyvumą ir saugumą) pacientams, turintiems vienintelį inkstą. Klinikiniai atvejai Aprašome ir aptariame du klinikinius atvejus pacientų, kuriems buvo diagnozuoti maži inkstųnavikai (<4 cm) vieninteliame likusiame inkste ir kurie buvo pakartotinai gydyti krioabliacijos bei radijo dažnio abliacijos metodais Nacionaliniame vėžio institute. Kontrolinė kompiuterinė tomografija buvo atlikta kitą dieną po procedūros, po 3, 6 ir 12 mėnesių po procedūros ir toliau kas 6 mėnesius, kartu buvo atliekamas fizinis ištyrimas, šlapimo tyrimas ir nustatoma kreatinino koncentracija serume. Abu pacientai inkstų navikų krioabliaciją ir radijo dažnio abliaciją toleravo gerai, pooperacinių komplikacijų, ryškesnių inkstų funkcijos pokyčių nebuvo. Serumo kreatinino koncentracija mažai skyrėsi nuo priešoperacinių verčių. Abiem ligoniams pasiekta visiška / radikali naviko abliacija po vienos gydymo procedūros. Išvada Nors neįmanoma daryti tikslių galutinių išvadų apie navikų vieninteliame inkste gydymo minimaliai invaziniais metodais veiksmingumą ir saugumą tik iš dviejų sėkmingų atvejų, tačiau jie parodo, jog inkstų navikų krioabliacija ir radijo dažnio abliacija leidžia minimaliai invazyviu būdu gydyti inkstų navikus ir siekti gerų onkologinių rezultatų.