Abstract
Straipsnyje nagrinėjama meno kūrinio gnoseologinio statuso problema. Aptariami skirtingi požiūriai į meno ir loginio sprendinio santykio problemą, gvildenamas meninės tiesos klausimas. Teigiama, kad vienos meninės tiesos koncepcijos orientuojasi į tradicinę, gnoseologinę tiesos, kaip minties atitikimo tikrovei, sampratą, o kitose koncepcijose menine tiesa laikoma formos ir išraiškos vienovė, kūrinio autentiškumas, turinio reikšmingumas, emocinis poveikis ir panašiai. Pirmosios, daugiausia materialistinei estetikai atstovaujančios, meninės tiesos koncepcijos tiesą mene traktuoja kaip teisingą reiškinių esmės atskleidimą per individualius charakterius, įvykius, tipiškų reiškinių bruožų perteikimą ir kita. Teigiama, kad meno kūriniams tiesiogiai negalima priskirti teiginių statuso, nes meninė išmonė tiesiogiai neturi loginio teiginio, pažintinio vaizdo prasmės. Nagrinėjant tiesą mene reikia atsižvelgti į savitą tikrovės atspindėjimo ir meninės išmonės santykį mene, aiškinti jo pažintinės funkcijos realizavimo būdą.
Highlights
Ilgaamžės pastangos paaiškinti meno santykį su tiesa įsikūnijo dau gelyje skirtingų šios prnblemos interpretacijų.
Pirmiausia, kas krinta į akis analizuojant atskiras tiesos mene arba vadinamosios „meninės tiesos" koncepcijas, yra tai, kad vienos iš jų orientuojasi į tradicinę, gnoseologinę, tiesos, kaip minties atitikimo tikrovei sampratą, o kitos, be verbalinio panašumo, neturi su ja niekfo bendra.
Prie pastarųjų galėtume priskirti koncepcijas, kuriose „menine tiesa" laikoma: 1) kūrinio atitikimas menininko sumanymui, jausmams; 2) menininko nuoširdumas; 3) kūrinio emocinio poveikio suvokėjui jėga; 4) kūrinio harmoningumas, jo elementų, dalių darna; 5) kūrinio stilistinis vientisumas; 6) formos ir išraiškos vienovė; 6) kūrinio autentiškumas; 7) meno kūrinio turinio reikšmingumas ir kt.
Summary
Ilgaamžės pastangos paaiškinti meno santykį su tiesa įsikūnijo dau gelyje skirtingų šios prnblemos interpretacijų. Pirmiausia, kas krinta į akis analizuojant atskiras tiesos mene arba vadinamosios „meninės tiesos" koncepcijas, yra tai, kad vienos iš jų orientuojasi į tradicinę, gnoseologinę, tiesos, kaip minties atitikimo tikrovei sampratą, o kitos, be verbalinio panašumo, neturi su ja niekfo bendra. Prie pastarųjų galėtume priskirti koncepcijas, kuriose „menine tiesa" laikoma: 1) kūrinio atitikimas menininko sumanymui, jausmams; 2) menininko nuoširdumas; 3) kūrinio emocinio poveikio suvokėjui jėga; 4) kūrinio harmoningumas, jo elementų, dalių darna; 5) kūrinio stilistinis vientisumas; 6) formos ir išraiškos vienovė; 6) kūrinio autentiškumas; 7) meno kūrinio turinio reikšmingumas ir kt. Panagrinėję šias tiesos mene sampratas, galime nustatyti jų idėjines ištakas.
Sign-in/Register to view highlights & summary 
Published Version (
Free)
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call