Abstract

The article discusses the interaction of the object of landscape architecture and urban context in the processes of territorial planning, in which the guidelines of city management and development are coded. Considering that the field of landscape architecture includes and deals with the issues of links between nature and built environment infrastructure, on the level of planning, issues of protection and adaptation for the use of natural structures, the development of urbanized natural environment objects and their systems and the interaction between natural and urban frame are all included in the field of the competencies of landscape architecture and urbanism and in the search of sustainable relationship. Based on case study methodology, this article analyses the examples of master plans of different Lithuanian cities (Vilnius, Utena, Rokiškis, Biržai), focusing on the problem of the interaction between natural structures and urbanistic solutions. Besides general city plans, the study analyses conclusions of Strategic environmental assessment (SEA) documents and monitorings that best reflect the problem of implementing the solutions of interaction between landscape architecture and urban context. Using a comparative method, the Lithuanian experience is analysed in the light of the latest global urbanistic theories and trends, which widen the field of interaction between landscape architecture and urbanism. Straipsnyje aptariama kraštovaizdžio architektūros objekto ir urbanistinio konteksto sąveika teritorinio planavimo procesuose, kuriuose iš esmės yra koduojamos miesto tvarkymo ir vystymo gairės. Atsižvelgiant į tai, kad kraštovaizdžio architektūros sritis apima ir sprendžia natūralios gamtos ir sukurtos aplinkos infrastruktūros sąsajų klausimus, planavimo lygmenyje gamtinių struktūrų apsaugos ir pritaikymo naudoti, urbanizuotos gamtinės aplinkos objektų ir jų sistemų kūrimo, gamtinio ir urbanistinio karkasų sąveikos klausimai patenka į kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos kompetencijų ir darnaus santykio paieškos lauką. Taikant atvejo analizės metodą, straipsnyje nagrinėjami atskirų Lietuvos miestų (Vilniaus, Utenos, Rokiškio, Biržų) bendrųjų planų pavyzdžiai, dėmesį sutelkiant į gamtinių struktūrų ir urbanistinių sprendinių sąveikos problematiką. Be bendrųjų planų, tyrimo metu nagrinėjamas Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) dokumentų, monitoringų išvados, labiausiai atspindinčios kraštovaizdžio ir urbanistinio konteksto sąveikos sprendinių realizavimo problematiką. Lietuvos patirtis palyginamuoju metodu nagrinėjama naujausių pasaulinių urbanistinių teorijų ir tendencijų, praplečiančių kraštovaizdžio ir urbanistikos sąveikos lauką, aspektu.

Highlights

  • Šiuolaikinėje postmodernistinėje epochoje urbanistinio planavimo teorija ir praktika vis daugiau įkvėpimo ir atspirties taškų ieško gamtinių ekosistemų pasaulyje, bando atsakyti į dar XX a. antroje pusėje beatodairiškos ūkio plėtros ir vartojimo sąlygomis kaip alternatyva iškilusios darnos ir tvarumo koncepcijos keliamus klausimus

  • The Lithuanian experience is analysed in the light of the latest global urbanistic theories and trends, which widen the field of interaction between landscape architecture and urbanism

Read more

Summary

Labai svarbu Svarbu Svarbu

Labai svarbu Mažai svarbu infrastruktūros tinkamiausio modelio parinkimo planuojamoms funkcinio prioriteto zonoms. Tačiau bendruosiuose planuose numatytų žaliųjų erdvių sąveika su kitomis planuojamomis teritorijomis detalizuojant ir įgyvendinant sprendinius yra labai sąlyginė. Ilgą laiką žaliosios jungties samprata urbanistikos teorijoje bei planavimo praktikoje, kartu gamtinio karkaso sampratoje nebuvo apibrėžta (Daniulaitis, Dimindavičiūtė 1999: 180). Kraštovaizdžio architektai bandė ją apibrėžti taip: „žalioji jungtis – tai daugiau ar mažiau gamtinio pobūdžio miesto žaliųjų plotų sistemos dalis, juosta, jungianti rekreacinę paskirtį turinčius miesto plotus, kuria miesto gyventojai gali laisvai judėti patrauklia aplinka iš vieno tokio ploto į kitą, be to, dar ir atliekanti biomigracinių koridorių vaidmenį“ (Daniulaitis, Dimindavičiūtė 1999: 180). Kad norint efektyviai realybėje įgyvendinti žaliosios infrastruktūros, žaliųjų viešųjų erdvių sistemos idėją, būtinos visapusiškos sąveikos paieškos dar bendrųjų planų sprendinių etape

Miesto bendrųjų planų sprendinių apžvalga
Priklausomieji želdynai
Numatytos miškų atkūrimo ir plėtojimo teritorijos
Apibendrinimai ir išvados
Deveikienė Abstract
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.