Abstract
The article tells the history of reconstruction images of the Vilnius Upper Castle. The rapid decay of the defences constructions in 19th century have encouraged not only the first heritage protection practices but also artistic inspirations to visually recreate the majestic spirit of the Grand Duchy of Lithuania. Artists, architects, art critics, and later archaeologists, investigated first construction forms by analysing the remains of architectural elements and by referring to iconographic, archaeological data and analogues. Images, schemes and models from the second half of 20th century had a particularly large influence on today’s’ understanding of historic visualisation of architectural forms of the castle. The purpose of this article is to examine the origin of reconstructive images and the grounds of the visual playback of architectural forms. Straipsnyje atskleidžiama Vilniaus Aukštutinės pilies rekonstrukcinių vaizdų istorija. XIX amžius, prasidėjęs sparčiu gynybinio komplekso nykimu, paskatino ne tik pirmąsias paveldosaugines praktikas, bet ir menines inspiracijas atvaizduose atkurti didingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvasią. Menininkai, architektai, menotyrininkai, vėliau archeologai nagrinėdami pilies architektūrinių elementų liekanas bei remdamiesi ikonografija, archeologiniais duomenimis, analogijomis tyrė ir analizavo pirmines statinių formas. Ypač XX a. antrosios pusės piešiniai / brėžiniai, maketai suformavo ir šiandieninį pilies istorinio vaizdo suvokimą. Straipsnyje siekiama išnagrinėti rekonstrukcinių vaizdų kilmę ir atskleisti, kuo grįstas architektūrinių formų vizualinis atkūrimas.
Highlights
The article tells the history of reconstruction images of the Vilnius Upper Castle
also artistic inspirations to visually recreate the majestic spirit of the Grand Duchy of Lithuania
The purpose of this article is to examine the origin of reconstructive images
Summary
Ankstyviausias architektūros objektų rekonstrukcinių vaizdų kūrimas sietinas su Renesanso kultūra. Aukštutinės pilies rūmus jis vaizdavo itin monumentalių, stambių formų su kreneliažu. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų griuvėsiai Vilniuje, autorius Ivanas Trutnevas, 1864 m. Analizuodamas geriausiai išlikusias rūmų (rytinę nuo Vilnios upės pusės ir šiaurinę nuo Neries upės) vidaus patalpų sienas bei matomus architektūros elementus (skliautų žymes, langų profilius, nerviūras) teigė, kad reprezentacinis kunigaikščio aukštas buvo padalintas į penkias patalpas, kurios pasižymėjo prabanga. Vilniaus Aukštutinės pilies rekonstrukcinis vaizdas, autorius Juozapas Kamarauskas. Lithuanian Art Museum, LAM T-7742 būta loginių, konstruktyvių architektūrinių formų ieškojimų Pilies bokštų rekonstrukcijos atspindi kompleksinį architektūros istorijos šaltinių, ikonografinės ir faktografinės medžiagos suvokimą. J. Kamarausko nuomone, kurią atspindi daugelis jo sukurtų Aukštutinės pilies rekonstrukcinių piešinių, gynybinė siena jungė visus kalno pakraščiuose buvusius statinius (2 pav.). Vaizdinės rekonstrukcijos kuriamos analitiškai analizuojant ir interpretuojant įvairius šaltinius bei faktus (3 pav.)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
