Abstract
Nuolatinio švedų kalbos dėstymo įvedimas Vytauto Didžiojo universitete tarpukariu – pirmiausia grupelės švedų, bendradarbiavimo su Baltijos šalimis entuziastų, daugiausia Sigurdo Curmano ir Adolfo Schücko, iniciatyva. Reikšmingiausias indėlis iš lie tuvių pusės įgyvendinant šią iniciatyvą priklauso Jurgiui Savickiui ir Vladui Pryšmantui. Įgyvendinimas užtruko kone penkerius metus, nerandant pakankamai lėšų iš lietuvių pusės, bet ir dėl pradinio nepakankamo universiteto įsitraukimo. Epizodinis švedų kalbos dėstymas, finansuojant privačiai švedų surinktomis lėšomis, vyko 1932 ir 1934 metais. O nuolatinis švedų kalbos dėstymas įvestas nuo 1935 m., kai specialiai tam lėšų skyrė Lietuvos švietimo ministerija. Švedų kalbos dėstymo plėtrą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse Švedijos–Lietuvos draugijos vadovai traktavo kaip platesnių kultūrinio Baltijos šalių suartėjimo su Švedija ir kitomis Skandinavijos šalimis siekių dalį, taip pat kaip būtiną sąlygą kuriant stabilesnes kultūrines bendradarbiavimo prielaidas.
Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
