Teaching of differential and integral calculation basics in Lithuanian schools after the teaching reform in mathematics (in 1929–1940)

Joana Kastickaitė,Juozas Banionis

doi:10.15388/lmr.2010.37

Abstract

The article discusses teaching of differential and integral calculation fundamentals after the reform in the teaching of mathematics (1929–1940) with reference to the textbook of Juozas Stoukus “Basics of Infinite Smallness Analysis” (1925), textbook of Antanas Juška “Basics of Mathematical Analysis” (1934), contemporary curricula of higher schools and articles of mathematicians.

Highlights

Aukštesniosiose mokyklose „su sustiprintu matematikos ir gamtos dėstymu“ ir „su lotynų kalba ir komercijos mokykloms“ VIII klasėje per „begalinių mažybių analizį“ (nykstamųjų dydžių analizę) pagal programą turėjo būti mokoma: išvestinės sąvokos, jos geometrinės ir mechaninės prasmės, pagrindinių funkcijų diferencijavimo dėsnių, „sudėtingųjų“ (sudėtinių) ir atvirkštinių funkcijų išvestinių, algebrinių, rodiklinių, logaritminių ir „goniometrinių“ (trigonometrinių) funkcijų diferencijavimo.
Aukštesniosiose mokyklose „su sustiprintu matematikos ir gamtos dėstymu“ pagal programą dar turėjo būti mokoma ciklometrinių (atvirkštinių trigonometrinių) funkcijų diferencijavimo, t.y. buvo platesnė diferencijavimo teorinė dalis.
Aukštesniosioms mokykloms „su sustiprintu matematikos ir gamtos dėstymu“ ir „su lotynų kalba ir komercijos mokykloms“ VII klasės programoje buvo pagrindinių sveikųjų „racionalinių“ (racionaliųjų) funkcijų diferencijavimo dėsnių, tų funkcijų diferencijavimo temos, o A.

Summary

Introduction

Aukštesniosiose mokyklose „su sustiprintu matematikos ir gamtos dėstymu“ ir „su lotynų kalba ir komercijos mokykloms“ VIII klasėje per „begalinių mažybių analizį“ (nykstamųjų dydžių analizę) pagal programą turėjo būti mokoma: išvestinės sąvokos, jos geometrinės ir mechaninės prasmės, pagrindinių funkcijų diferencijavimo dėsnių, „sudėtingųjų“ (sudėtinių) ir atvirkštinių funkcijų išvestinių, algebrinių, rodiklinių, logaritminių ir „goniometrinių“ (trigonometrinių) funkcijų diferencijavimo. Aukštesniosiose mokyklose „su sustiprintu matematikos ir gamtos dėstymu“ pagal programą dar turėjo būti mokoma ciklometrinių (atvirkštinių trigonometrinių) funkcijų diferencijavimo, t.y. buvo platesnė diferencijavimo teorinė dalis. Aukštesniosioms mokykloms „su sustiprintu matematikos ir gamtos dėstymu“ ir „su lotynų kalba ir komercijos mokykloms“ VII klasės programoje buvo pagrindinių sveikųjų „racionalinių“ (racionaliųjų) funkcijų diferencijavimo dėsnių, tų funkcijų diferencijavimo temos, o A.

Results

Conclusion