Abstract
2015 m. Prancūzijoje išleistas garsaus prancūzų rašytojo Michelio Houellebecq’o romanas Soumission sulaukė kontroversiškų vertinimų: vienų romanas vadinamas distopija, kitų – šiuolaikinės vakarietiškos visuomenės kritika, dar kitų – provokacija dėl musulmonų vaidmens kūrinyje. Romaną iš karto imta versti į įvairias kalbas. Lietuvių kalba jį pavadinimu Pasidavimas 2015 m. išleido leidykla „Kitos knygos“ (iš prancūzų kalbos vertė Goda Bulybenko). Vertimas į lietuvių kalbą taip pat sulaukė kontroversiškų atgarsių: viena vertus, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos ekspertų knyga buvo įtraukta į vertingiausių verstinių knygų sąrašą, kita vertus – vertimo recenzijos itin teigiamos nebuvo, pastebėta vertimo klaidų. Tad aktualu paanalizuoti detaliau, kokį Houellebecq’ą teks skaityti lietuvių skaitytojui: ar tokį, kokį jį skaito prancūzai, ar kiek kitokį. Vertimo analizei pasirinktas stilistikos aspektas: bus siekiama aptarti Houellebecq’o stilių remiantis Rogerio Célestino bei Juremiro Machado Da Silvos darbais apie šį rašytoją ir ištirti vertimo į lietuvių kalbą stilistikos specifiką remiantis lietuvių mokslininkų Juozo Pikčilingio, Aldonos Paulauskienės bei prancūzų vertimo teoretiko Henri Meschonnico įžvalgomis apie meninio teksto stilių ir poetiką. Tikimasi, kad tokia vertimo analizė padės atsakyti į klausimą, ar skaitytojas gali tikėtis lietuvių kalba skaityti tikrąjį Houellebecq’ą.
Highlights
Grožinės literatūros vertimo ir stilistikos sąsajosIš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad grožinės literatūros vertimas ir autoriaus stiliaus perteikimas yra savaime suprantamas dalykas
Analizuoti grožinės literatūros vertimus galima daugybe įvairių aspektų: metaforų vertimo analizė, frazeologijos vertimo analizė, kalbos registrų perteikimo analizė, charakteronimų vertimas ir pan
pritaikant pavadinimą prie vertimo šalies kalbos ir kultūros tradicijų
Summary
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad grožinės literatūros vertimas ir autoriaus stiliaus perteikimas yra savaime suprantamas dalykas. Tad ir originalo autoriaus stiliaus perteikimas verčiant nėra toks paprastas dalykas. Nekvestionuotina, kad jeigu verčiant kinta teksto stilius, nukenčia arba net kinta originalo kūrinio prasmė. Mokslininkas neapeina ir įvairių kalbų skirtumų: „Bet veiksmažodžio lyginamasis svoris vienos ar kitos kalbos stilistikoje nėra vienodas: yra kalbų „daiktavardinių“. Šis skirtumas nėra toks svarbus dalykinių tekstų vertėjams, tačiau jeigu jį ignoruos grožinės literatūros vertėjai, meninio teksto stilius gali tapti kanceliariniu, dalykiniu, įgauti mokslinio teksto bruožų, o kalbos grožio gali tiesiog nelikti. Kalbos grožis (darant prielaidą, kad kalbama apie poetiškai ir gražiai originalo kalba parašytus kūrinius) turi būti perteiktas vertimo tekste. Pasak Meschonnico, tik kalbėdami apie vertimo poetiką galime išversti taip, kad literatūros kūrinys vertimo kalba taptų vertimu-literatūra[4] (Meschonnic 1999, 156)
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
