Abstract
Tęsiant kognityvinės lingvistikos išplėtotus erdvės tyrimus, šiame straipsnyje analizuojama lokalizacijos raiška naujai atrastoje lietuviškojoje Georgo Wenkerio medžiagoje. Ją sudaro 59 lietuviškai užpildyti lapai, 1879–1890 m. gauti iš tuometei Vokietijai priklausiusios Mažosios Lietuvos kaimų. Kiekviename sakinių lape yra 40 vokiečių aukštaičių tarme užrašytų sakinių ir jų vertimai į lietuvių kalbą. Kadangi beveik pusėje Wenkerio sugalvotų vokiečių kalbos sakinių esama lokalizacijos erdvėje įvardijimų, tyrimui atrinkti tie, kuriuose realizuoti skirtingo sudėtingumo erdviniai santykiai. Todėl tyrimo objektas yra 14 vokiškų sakinių vertimai į lietuvių kalbą (iš viso – 557 sakiniai). Straipsnio tikslas yra ištirti, kokiomis raiškos priemonėmis vokiškuosiuose sakiniuose įvardyti erdvės santykiai reprezentuojami lietuviškuosiuose sakinių vertimuose, aptarti jų pasirinkimo motyvus ir autentiškumo problemą. Lietuviškuosiuose sakiniuose realizuoti erdviniai santykiai analizuojami, remiantis kognityvinės semantikos konceptualizacijos ir reikšmės interpretavimo teorijomis. Nustatant vietos raiškos priemonių autentiškumą, taikomas gretinamasis metodas.Kiekviename vokiškajame sakinyje įvardytą erdvinę sceną pavaizdavus apibendrintoje vaizdinėje schemoje, aptariami erdvės santykių konceptualizavimo modeliai ir jiems realizuoti pasirinktos lietuvių kalbos raiškos priemonės. Nustačius lokalizacijos raiškos priemonių inventorių, aptariama jų pasirinkimo motyvacija, įvertinamas lietuviškųjų sakinių vietos raiškos priemonių autentiškumas.Lietuviškosios medžiagos analizė parodė, jog joje projektuotų erdvinių scenų dalyvių būsena arba judėjimas dažniausiai įvardijamas prielinksninėmis konstrukcijomis. Sekant vokiškuoju originalu, šios lokalizacijos nuorodos gali būti papildytos patikslinančiais prieveiksmiais. Tiek vietai, tiek krypčiai įvardyti inesyvo ir iliatyvo linksniai vartojami retai.Išanalizavus medžiagą galima kelti prielaidą, jog lietuvių kalba užrašytų vertimo variantų gausa ir raiškos priemonių inventoriaus pasirinkimas priklauso nuo vokiškuose sakiniuose projektuotų erdvinių scenų sudėtingumo. Paprastos, arba elementariosios erdvinės scenos, kurių dalyviai yra vienas ar daugiau trajektorių, esančių arba judančių į vieną orientyrą, išverstos be variantų, pasirenkant lietuvių kalbai prototipines raiškos priemones. Šių erdvinių scenų realizacijos, vokiškuose sakiniuose papildytos patikslinančiomis vietos nuorodomis, dažniausiai verstos pažodžiui. Daugiausiai vertimo variantų turi sudėtingosios erdvinės scenos. Jas įvardijančios lokalizacijos raiškos priemonės arba pažodžiui verstos iš vokiečių kalbos, arba, nutolstant nuo originalo, pasirinktas kūrybiškas vertimas. Taigi lietuviškųjų Wenkrio sakinių analizė atskleidžia juose vartotų vietos raiškos priemonių autentiškumo ir erdvinės scenos sudėtingumo ryšį. Lietuvių kalbai prototipinės lokalizacijos raiškos priemonės vertusiųjų asmenų buvo pasirinktos elementariosioms erdvinėms scenoms įvardyti. Pažodinis vertimas būdingas sudėtingosioms ir elementariosioms erdvinėms scenoms su papildomomis lokalizacijos nuorodomis. Neatmestina prielaida, jog toks vertimas pažodiniu laikytinas tik sąlyginai, nes jo priežastis gali būti ir vertusiojo asmens mokėta tarmė bei joje vartotos neprototipinės lokalizacijos raiškos priemonės.
Highlights
The present study deals with the expression of localization in the German-Lithuanian translations compiled by George Wenker in the years 1879 to 1890 in the villages of Minor Lithuania, which used to be part of the German territory
Since almost half of the German sentences illustrate localization in space, the present study focuses on 14 German sentences exemplifying spatial relations of different complexity and examines their Lithuanian translations
The aim of the study is to investigate the means of expression of spatial relations in the German-Lithuanian translations, to analyze their motivation and authenticity within the framework of cognitive semantics, namely the theory of meaning construction and interpretation
Summary
The present study deals with the expression of localization in the German-Lithuanian translations compiled by George Wenker in the years 1879 to 1890 in the villages of Minor Lithuania, which used to be part of the German territory. Since almost half of the German sentences (their overall number is 557) illustrate localization in space, the present study focuses on 14 German sentences exemplifying spatial relations of different complexity and examines their Lithuanian translations. The findings show that the trajector or its movement towards a landmark is realized by prepositional constructions The latter may co-occur with adverbs specifying spatial relations, which are attested in the German originals. A variety of correspondences found in the Lithuanian translations may be dependent on the complexity of spatial scenes attested in the German originals. Prototypical expressions of localization were chosen when translating simple spatial scenes, whereas literal translation was more common when rendering complex scenes or simple scenes containing additional reference to place.
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
