Abstract
Straipsnyje pristatoma estetinės minties raida Baltarusijoje, didžiausias dėmesys skiriamas paskutiniųjų dviejų dešimtmečių estetikos padėčiai. Estetinė problematika ilgą laiką buvo plėtojama ne filosofijos kategorijų lygiu, pasitelkiant visą loginį ir metodologinį aparatą, bet tik retsykiais spontaniškai iki jo pakildavo, kai tekdavo spręsti teorinio pobūdžio problemas apie grožio esmę, meno prigimtį, jo funkcijas ar visuomeninę paskirtį. Autorius teigia, kad tokią padėtį sąlygojo istorinės ir socialinės baltarusių tautinės kultūros vystymosi ypatybės. Išskiriamos trys šiuolaikinės Baltarusijos estetikos tendencijos: meninės kultūros ir estetinės minties raidos istorinių tyrimų kryptis; meno prigimties, genezės, funkcijų ir jo suvokimo, taip pat meninio ir estetinio ugdymo problemų teorinės analizės kryptis; universitetinė kryptis, kurios atstovai tyrinėja estetinių kategorijų turinį. Naujausiuose Baltarusijos estetikų tyrinėjimuose vis daugiau dėmesio skiriama problemoms, susijusioms su kultūrologija, sociologija, filosofija, menotyra. Visa tai rodo tolesnį gyvybingą estetinės minties Baltarusijoje vystymąsi.
Highlights
(išskyrus grožinę literatūrą ir iš dalies architektūrą), baltarusių kūrybinis genijus sugebėjo savitai pasireikšti labai įvairiose kūrybos ir meno rū šyse (ypač tai pasakytina apie baltarusių folklorą).
Žinoma, taip pat nėra išimtis, ir nors pirmaisiais metais po revoliucijos jis daugiau lokalizavosi meno kritikoje, jau trečiajame dešimtmetyje pasirodė darbų, pasiekusių filosofinės analizės lygį.
Tačiau neabejotinu autoriaus nuopelnu reikia laikyti tai, kad jis iškėlė svarbią metodologiniu požiūriu problemą apie estetinio požiūrio savitumą ir jos skirtumą nuo apskritai filosofinio požiūrio 13
Summary
(išskyrus grožinę literatūrą ir iš dalies architektūrą), baltarusių kūrybinis genijus sugebėjo savitai pasireikšti labai įvairiose kūrybos ir meno rū šyse (ypač tai pasakytina apie baltarusių folklorą). Žinoma, taip pat nėra išimtis, ir nors pirmaisiais metais po revoliucijos jis daugiau lokalizavosi meno kritikoje, jau trečiajame dešimtmetyje pasirodė darbų, pasiekusių filosofinės analizės lygį. Tačiau neabejotinu autoriaus nuopelnu reikia laikyti tai, kad jis iškėlė svarbią metodologiniu požiūriu problemą apie estetinio požiūrio savitumą ir jos skirtumą nuo apskritai filosofinio požiūrio 13
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
