Abstract
Straipsnyje atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014–2020 metų užimtumo didinimo programoje pateiktų pagrindinių darbo rinkos rodiklių vertinimas. Remiantis šiais rodikliais analizuojama situacija darbo rinkoje bei tendencijos šalyje, stebimi nukrypimai nuo prognozuotų rodiklių (numatytų užimtumo programos įgyvendinimo siekių) reikšmių, įvertinamos jų tobulinimo galimybės. Nepaisant bendrųjų situacijos darbo rinkoje rodiklių analizės svarbos, vienas iš esminių šios publikacijos prioritetų – užimtumo programoje išskirtų tikslinių grupių integracijos galimybių įvertinimas, kurios išreiškiamos remiantis darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčiais rodikliais. Atsižvelgiant į užimtumo programoje pateiktų darbo rinkos rodiklių sistemą, kurie daugiausia orientuoti į darbo vietų kaitą (kūrimą), prioritetas teikiamas užimtumo rodikliams. Be tiesiogiai darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčių statistinių duomenų, straipsnyje analizuojami ir papildomi tikslinių grupių situaciją darbo rinkoje atspindintys rodikliai.
Highlights
The main labour market indicators presented in the Employment Enhancement Programme
the evaluation of target groups integration opportunities characterized by labour market policy indicators
to the system of labour market indicators presented in the Employment Enhancement Programme
Summary
Atskirai panagrinėkime kaip keitėsi bendrieji užimtumo lygio rodikliai. Kaip rodo statistiniai duomenys, 20–64 metų gyventojų užimtumo lygis yra aukštesnis nei [15–64] metų amžiaus žmonių darbo rinkos rodiklis, tačiau stebimų dinamikos tendencijų kitimo pobūdis yra analogiškas (1 pav.). Nors detalesnis minimo reiškinio vertimas nėra šios publikacijos tikslas ir jos pagrindinė tema, tačiau būtina pabrėžti, kad remiantis straipsnio autorių anksčiau detaliau analizuotomis nedarbo lygio ciklinių svyravimų tendencijomis buvo išskirti keturi darbo rinkos laikotarpiai, kurie atspindi stebimų pokyčių specifiką Lietuvoje (Okunevičiūtė Neverauskienė & Pocius, 2017). Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog dėl ankstesnės ekonominės ir finansinės krizės įtakos nedarbo lygio pikas Lietuvoje buvo pasiektas trejais metais anksčiau (2010 m.) nei vidutiniškai ES (analogiški svyravimai stebimi užimtumo atveju, tik šio rodiklio cikliškumas mažiau ryškus). Tačiau galimybės įtraukti daugiau šalies darbo išteklių į užimtumą dabartiniu darbo rinkos raidos laikotarpiu tapo labai ribotos, nes nedarbo lygis dėsningai priartėja prie minimalios jo reikšmės, kuri buvo pasiekta ankstesnio ekonominio pakilimo pabaigoje
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
