Abstract
Pirmojoje ir antrojoje šios studijos, skirtos lietuviškajai Charleso Dickenso recepcijai, dalyse1 apsiribojome dviem šios recepcijos aspektais: anglų rašytojo kūrinių vertimais į lietuvių kalbą, sceninėmis jų adaptacijomis ir kritikų vertinimais. Šioje dalyje pabandysime aptarti kitą labai svarbų recepcijos aspektą: Dickenso kūrybos vertinimą lietuvių literatūros kritikoje ir galimą anglų romanisto estetikos įtaką lietuvių literatūrai ir kultūrai. [...]
Highlights
Epinis Dickenso romanų užmojis, juose plėtojamos socialinės problemos, realistiniai charakteriai, regis, galėjo būti sektinas modelis lietuvių literatūrai tarpukariu ir ypač sovietmečiu
No matter whether we speak about the so-called classic or the new, modernized image of Charles Dickens today, the scope of material devoted to his art and even recent translations of his works testify to his powerful presence in the popular Lithuanian imagination
Summary
Pirmojoje ir antrojoje šios studijos, skirtos lietuviškajai Charleso Dickenso recepcijai, dalyse apsiribojome dviem šios recepcijos aspektais: anglų rašytojo kūrinių vertimais į lietuvių kalbą, sceninėmis jų adaptacijomis ir kritikų vertinimais. Pirmieji kritikų atsiliepimai apie Dickenso kūrybą – tai dvi nedidukės recenzijos apie pirmąjį Oliverio Tvisto vertimą (jos jau buvo minėtos pirmojoje šios studijos dalyje). Tų publikacijų nebuvo itin gausu (Lietuvoje nei sovietmečiu, nei dabar nėra geras tonas domėtis Vakarų literatūra, užtenka ir savosios), dažniausiai jos buvo proginės: arba palydimieji Dickenso kūrinių vertimų straipsniai, arba skirti paminėti anglų rašytojo gimimo ar mirties metines. Varnaitė gilinasi į Dickenso romanų estetines ypatybes ir poetiką, analizuoja rašytojo kūrybą remdamasi Michailo Bachtino teorija, taip pat kai kuriais anglų literatūrologais bei kritikais, kuriuos cituoja ir kurie galbūt suformavo ir jos pačios nuomonę bei vertinimą: tai F. Pastarąjį teiginį Varnaitė toliau plėtoja gana netrumpame interviu apie Dickensą „Tarp socialinio realizmo ir modernizmo užuomazgų“ literatūriniam savaitraščiui Šiaurės Atėnai: jame į didžiojo rašytojo kūrybą ji žvelgia per jo biografijos prizmę, teigdama, kad Dickenso kūrybą (kaip ir Byrono) geriausia galima suprasti per jo asmenybę ir biografiją, o jo meno svarba pasaulio literatūrai prilygsta Shakespeare’o (Varnaitė, 1998, 12). Jame tyrėja mėgino pritaikyti Gennette’o naratologiją trims Dickenso kalėdiniams apsakymams, tačiau jos analizė gana schemiška, argumentacija ne itin pagrįsta ir įtikinama, ir be akivaizdžių elementarių teiginių negeneruoja kokių nors įdomių įžvalgų, o lieka savitiksle
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
