Abstract
Straipsnyje analizuojamos dvi gyvenamosios erdvės modernizacijos kampanijos Lietuvoje – tarpukario ir sovietinė. Lyginant vertybinius ir programinius kampanijų orientyrus bei modernizacijos idėjos sklaidos praktikas, gilinamasi į jų panašumus ir skirtumus. Žvelgiant į tarptautinį kontekstą, analizuojama abiejų modernizacijos kampanijų Lietuvoje koreliacija su tarptautinėmis tendencijomis.
Highlights
Summary In this study, housing modernization campaigns of the interwar and Soviet periods are examined through the declared value system and public relations programs
The interwar period and the Soviet period were absolutely opposite in terms of politics, ideology, economy and many other aspects
The aim of this study is to examine the fundamental similarities and differences of the two modernization campaigns
Summary
Trečiajame dešimtmetyje tiek Vakarų Europoje, tiek Sovietų Sąjungoje formavosi, kūrė, aktyviai veikė ir bendradarbiavo įvairios modernistų, funkcionalistų, konstruktyvistų mokyklos, judėjimai, asmenybės. Dėl ribotos straipsnio apimties plačiau jų nepristatant, reikia pažymėti, kad istorinis ir kultūrinis kontekstas, kuriame formavosi tarpukario Lietuvos būsto modernizacijos koncepcija, kėlė novatoriškus architektūros, būsto, individo, socialinės atsakomybės, šeimos instituto klausimus. Le Corbusier teorijos, tarptautinis CIAM15 judėjimas, Bauhaus architektūros ir dizaino mokykla (1919–1933), rusų avangardistų socialiniai architektūriniai eksperimentai ir idėjos buvo ta terpė, kurioje turėjo susiformuoti tarpukario Lietuvos būsto modernizacijos koncepcija. Veikusi tarptautinė organizacija, vienijusi garsiausius to laikotarpio Europos architektus (vienas įkūrėjų – Le Corbusier, kongreso veikloje taip pat aktyviai dalyvavo Bauhaus atstovai, skandinavų funkcionalistai ir rusų avangardistai), skatinusi architektūros universalumą, išsivadavimą iš tradicijų, rengusi tarptautines konferencijas, formavusi ir formulavusi pagrindinius modernizmo ir funkcionalizmo postulatus, nuo urbanistikos plačiąja prasme iki vidaus erdvių konstravimo principų, pabrėžusi architektūros socialinį ir politinį vaidmenį. Kad tik nenutautintume Lietuvos, besiekdami ją moderninti.“17 Vėlgi dėl ribotos šio straipsnio apimties nėra galimybės gilintis į susijusias ir tikrai įdomias temas, kaip antai liaudiškumo ir modernumo suderinimo paieškos konkrečiai būsto modernizacijos kontekste.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
