Abstract

Straipsnyje analizuojamos dvi gyvenamosios erdvės modernizacijos kampanijos Lietuvoje – tarpukario ir sovietinė. Lyginant vertybinius ir programinius kampanijų orientyrus bei modernizacijos idėjos sklaidos praktikas, gilinamasi į jų panašumus ir skirtumus. Žvelgiant į tarptautinį kontekstą, analizuojama abiejų modernizacijos kampanijų Lietuvoje koreliacija su tarptautinėmis tendencijomis.

Highlights

  • Summary In this study, housing modernization campaigns of the interwar and Soviet periods are examined through the declared value system and public relations programs

  • The interwar period and the Soviet period were absolutely opposite in terms of politics, ideology, economy and many other aspects

  • The aim of this study is to examine the fundamental similarities and diffe­rences of the two modernization campaigns

Read more

Summary

Istorinis kontekstas

Trečiajame dešimtmetyje tiek Vakarų Europoje, tiek Sovietų Sąjungoje formavosi, kūrė, aktyviai veikė ir bendradarbiavo įvairios modernistų, funkcionalistų, konstruktyvistų mokyklos, judėjimai, asmenybės. Dėl ribotos straipsnio apimties plačiau jų nepristatant, reikia pažymėti, kad istorinis ir kultūrinis kontekstas, kuriame formavosi tarpukario Lietuvos būsto modernizacijos koncepcija, kėlė novatoriškus architektūros, būsto, individo, socialinės atsakomybės, šeimos instituto klausimus. Le Corbusier teorijos, tarptautinis CIAM15 judėjimas, Bauhaus architektūros ir dizaino mokykla (1919–1933), rusų avangardistų socialiniai architektūriniai eksperimentai ir idėjos buvo ta terpė, kurioje turėjo susiformuoti tarpukario Lietuvos būsto modernizacijos koncepcija. Veikusi tarptautinė organizacija, vienijusi garsiausius to laikotarpio Europos architektus (vienas įkūrėjų – Le Corbusier, kongreso veikloje taip pat aktyviai dalyvavo Bauhaus atstovai, skandinavų funkcionalistai ir rusų avangardistai), skatinusi architektūros universalumą, išsivadavimą iš tradicijų, rengusi tarptautines konferencijas, formavusi ir formulavusi pagrindinius modernizmo ir funkcionalizmo postulatus, nuo urbanistikos plačiąja prasme iki vidaus erdvių konstravimo principų, pabrėžusi architektūros socialinį ir politinį vaidmenį. Kad tik nenutautintume Lietuvos, besiekdami ją moderninti.“17 Vėlgi dėl ribotos šio straipsnio apimties nėra galimybės gilintis į susijusias ir tikrai įdomias temas, kaip antai liaudiškumo ir modernumo suderinimo paieškos konkrečiai būsto modernizacijos kontekste.

Vokiška įtaka tarpukariu
Asmenybių ir institucijų vaidmuo tarpukariu
Valstybinis prioritetas sovietmečiu
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call