El. paštas: julijacep@takas.ltPawelas Jarkowskis (1781–1845) – bibliografijos (bibliologijos) dėstymo pradininkas buvusioje Lietuvos ir Lenkijos valstybės teritorijoje. Jo palikimas – rankraščiais išlikę ir publikuoti paskaitų planai bei kiti darbai. Pagrindinis straipsnio tikslas yra atskleisti bibliografijos reiškinių, ypač tikrosios (vadinamosios) bibliografijos ir jos viduje P. Jarkowskio pateikiamų bibliografinės informacijos išteklių, klasifikavimo bandymus ir idėjas, principus, įtakas XVIII a. pabaigos–XIX a. pradžios Europos bibliografijos knygotyrinės paradigmos kontekste. Tyrimo objektu tapo į jo 1814–1815 m. ir 1818 m. paskaitų planus įtrauktos bibliografijos (bibliologijos) sandaros schemos. Į jas žvelgiama turinio, formos, funkciniu ir formaliu loginiu aspektais. Su pastaruoju aspektu besisiejantys bibliografijos reiškinių klasifikavimo bandymai analizuojami keliais lygmenimis: 1) visumos (bibliografijos plačiąja bibliologijos prasme), 2) bibliografijos siaurąja prasme (tikrosios arba vadinamosios), 3) bibliografinės informacijos išteklių. Nagrinėjami bibliografinės informacijos išteklių skirstymo į rūšis fragmentai (mikroklasifikacijos): katalogų, tvarkai palaikyti bibliotekoje naudojamų pagalbinių knygų (gaunamų, nurašomų, išduodamų veikalų) ir atskira nesusijusių su fondais bibliografijos priemonių rūšinė klasifikacija. P. Jarkowskis nekėlė sau specialaus bibliografijos reiškinių klasifikavimo uždavinio. Dirbdamas besiformuojančios knygotyrinės bibliografijos paradigmos laikotarpiu, jis pats neturėjo tikslo kurti naujų žinių, ėmė iš jos pradininkų (ypač M. Deniso) ir gausių kūrėjų tai, kas tiko dėstymui, kūrybiškai naudodamasis kitų sukurtomis žiniomis, tam tikrais atvejais pasiekė originalių sprendimų.