Mokslinė problema. Atsparumo traumai reiskinys pradėtas nagrinėti pozityviojoje psichologijoje palyginti neseniai ir susilaukia labai priestaringų vertinimų. Vieni mokslininkai atsparumą traumoms vertina kaip bruožą, kiti – kaip procesą ar net rezultatą. Visi tyrėjai sutinka, kad yra vidiniai ir isoriniai atsparumo veiksniai, padedantys susidoroti su trauma. Vis dėlto mokslininkai isskiria skirtingus vidinius atsparumo veiksnius. Nuodugnesnė atsparumo psichologinei traumai vidinių veiksnių analizė gali padėti efektyviau transformuoti teorines žinias į praktinius metodus, tokius kaip atsparumo psichologinei traumai intervencinių ir prevencinių programų kūrimas. Tyrimo objektas: atsparumo psichologinei traumai vidinių apsauginių veiksnių samprata. Tyrimo tikslai: atlikti kritine atsparumo psichologinei traumai vidinių veiksnių sampratos analize ir integruoti idėjas, kylancias is empirinių tyrimų rezultatų. Tyrimo metodas: taikytas teorinės analizės metodas, tai yra mokslinės literatūros lyginimas, apibendrinimas ir duomenų interpretavimas. Rezultatai ir isvados: empirinių tyrimų, besiremiancių skirtingomis teorinėmis paradigmomis bei susijusių su vidiniais psichologiniais atsparumo traumai veiksniais, analizė leido isskirti siuos dažniausiai empiriskai tiriamus vidinius atsparumo traumai veiksnius: kontrolės lokusas, viltis, prieraisumas, ego atsparumas, savigarba, saviveiksmingumas, istvermė. Taip pat nustatyta, kad isskirti veiksniai gali būti trejopo pobūdžio: 1) veiksniai, padedantys įveikti traumą; 2) veiksniai, apsaugantys nuo traumos neigiamų pasekmių; 3) veiksniai, padedantys priimti trauminį įvykį kaip issūkį ir galimybe augti.