Abstract

Straipsnyje, remiantis archeologiniais duomenimis, apžvelgiama XVII–XVIII a. Lietuvos periferijos miestelių avalynė. Kaip tipinės miestiečių avalynės pavyzdžiai detaliai pristatomi ir analizuojami XVII a. avalynės radiniai, aptikti Žagarės miesto archeologinių kasinėjimų (archeologas Ernestas Vasiliauskas) metu. Aptikti du pusbačiai ir trys klepės iki šiol yra vieninteliai informatyviausi miestiečių avalynę reprezentuojantys archeologiniai radiniai, surasti ne Lietuvos reikšmingiausių senųjų prekybos miestų teritorijoje, o periferijos miesteliuose. Radiniai autoriaus konservuoti ir restauruoti, aptartos tokio pobūdžio radinių konservavimo ir restauravimo problemos, siekiant maksimaliai išsaugoti jų informatyvumą tolesniam įvairiapusiam pažinimui. Ištirta radinių konstrukcija ir medžiagiškumas, atskleista avalynės gamybos technologija. Radiniai palyginti su to laikotarpio Vakarų Europos analogais.

Highlights

  • There are over 7 million cultural values in Lithuanian museums

  • Only a tiny part of them gets to the museums, i.e., usually, visually the most beautiful and representative findings

  • We can see the increase in cooperation between archaeologists and restorers of archaeological findings

Read more

Summary

Arūnas Puškorius

Straipsnyje, remiantis archeologiniais duomenimis, apžvelgiama XVII–XVIII a. Avalynės radiniai, aptikti Žagarės miesto archeologinių kasinėjimų (archeologas Ernestas Vasiliauskas) metu. Aptikti du pusbačiai ir trys klepės iki šiol yra vieninteliai informatyviausi miestiečių avalynę reprezentuojantys archeologiniai radiniai, surasti ne Lietuvos reikšmingiausių senųjų prekybos miestų teritorijoje, o periferijos miesteliuose. Odinių archeologinių avalynės radinių dažniau randama vos keliose Lietuvos vietose. Tarp radinių galėjo būti ne tik avalynės liekanų, bet ir kitų odinių dirbinių. Archeologinių kasinėjimų ataskaitoje inventorinta 10 odinių radinių: avalynės detalių, odos atraižų, dirželių fragmentų. Ukmergės kraštotyros muziejus yra vienas iš sistemingai kaupiančių archeologinius radinius muziejų ir turėjo teisę savo rinkinį papildyti naujais archeologiniais radiniais. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre restauruoti archeologiniai avalynės radiniai iš Šiaulių rajono Kurtuvėnų Šv. Periferijos archeologinių kasinėjimų metu avalynės radinių yra ypač retai aptinkama. Todėl net ir nedidelės šių dirbinių liekanos yra svarbios kaip mokslinio pažinimo šaltinis tiriant periferijos miestelių, kurių dauguma susiformavo nuo XVI a. vidurio, gyventojų kostiumo raidą

Istorinis ir archeologinis kontekstas
Konservavimo metodo pasirinkimo problema
Konservavimas ir restauravimas
Radinių tyrimai
Jungties pamušalas
Beržo mediena
Summary
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call