Abstract
Straipsnyje analizuojama viduramžių Kernavės miesto XIII–XIV a. apžiestos keramikos kolekcija. Detaliai nagrinėjami buityje naudotų indų technologiniai, morfologiniai, puošybiniai požymiai, ieškoma galimos paskirties, erdvės ir chronologijos nulemtų reikšmingų bruožų. Apibendrinant būdingus požymius, išskiriamos stilistinės indų grupės. Joms priskiriamų indų ir jų fragmentų sklaidos analizė išryškina puodininkystės vaidmenį ir raidą viduramžiškoje ankstyvojo Lietuvos miesto visuomenėje.
Highlights
The main focus of the paper are the technological, morphological and ornamental features, as well as their chronological and spatial distribution. These vessels were made of local clay and tempered with crushed granite and sand
The pottery was fired in an uncontrolled environment, in unspecialized kilns and fireplaces
With the practice of pottery crafting at home for personal needs during the whole period, in the mid-to-late 14th century a different form of craftsmanship could have appeared, one that did not require specialized equipment or extensive resources
Summary
Straipsnyje analizuojama viduramžių Kernavės miesto XIII–XIV a. apžiestos keramikos kolekcija. Straipsnyje analizuojama viduramžių Kernavės miesto XIII–XIV a. Joms priskiriamų indų ir jų fragmentų sklaidos analizė išryškina puodininkystės vaidmenį ir raidą viduramžiškoje ankstyvojo Lietuvos miesto visuomenėje. The subject of this study is medieval wheel-turned pottery in Kernavė in the 13th-14th centuries. Kasmet Kernavėje vykdant sistemingus archeologinius tyrimus, sukaupta solidi miesto egzistavimo laikotarpio keramikos kolekcija, kuri ir pasirinkta šio straipsnio tyrimų objektu. Nagrinėjant Kernavės viduramžių miesto keramikos technologinius, morfologinius, puošybinius bruožus, jų sklaidą ir kaitą chronologiniu bei erdviniu požiūriu, siekiama pasekti Kernavės keramikos ypatumus ir raidą XIII–XIV a. Kernavės XIII–XIV a., kaip ir daugelio tyrinėtų viduramžių archeologijos objektų, keramika ypatingo tyrėjų dėmesio nebuvo sulaukusi. Viduramžių miesto keramikos komplekso bendras tendencijas bandė pristatyti Manvydas Vitkūnas straipsnyje „Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje“ Keramikos gamyba vadinama namų verslu, kuris XIII–XIV a. Detalūs jos tyrimai leido apžvelgti ne tik pačių keramikos gaminių, bet ir puodininkystės raidą šiuose miestuose
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
