Abstract

Straipsnyje nagrinėjama verslo socialinės atsakomybės sampratos ir įtakos kaita paplitusių ekonomikos ir vadybos teorijų kontekste. Analizuojami valstybės institucijų, piliečių ir jų organizacijų verslo santykiai, atskleidžiamos verslo socialinių funkcijų traktuotės evoliucionuojant rinkos ūkiui. Korporacijų socialinės atsakomybės koncepcija buvo išplėtota antrojoje XX amžiaus pusėje, tačiau verslo socialinių funkcijų klausimo ištakos - anglų klasikinės politinės ekonomijos atstovų darbai. Svarbiu įmonių socialinės atsakomybės tyrinėjimo etapu tapo suinteresuotųjų grupių teorijos plėtra ir raida. Įmonės išteklių požiūrio teorijoje išryškėjo tendencija verslo socialinį atsakingumą grįsti finansine nauda. Net tradicinės neoklasikinės ekonominės minties atstovų darbuose gausėja argumentų, pateisinančių įmonių socialinių programų kaštus ilgą laikotarpį. Lietuvoje socialinės atsakomybės tyrimai plėtojami žmoniškųjų išteklių teorijos kontekste.

Highlights

  • Pastaruoju metu JAV ir ES šalyse verslo socialinės atsakomybės klausimams vis daugiau dė­ mesio skiria ne tik mokslininkai, bet ir įmonių vadovai, politikai, vykdomosios valdžios atstovai, profesinių sąjungų lyderiai, nevyriausybinės organizacijos

  • Kad "korporacijų socialinė veikla rodo jos bandymus su suinteresuotosiomis grupėmis sukurti bendradarbiavimo ir pasitikėjimo santykius, kurie turi pozityvią įtaką įmonės finansinės veiklos rodikliams" (Jones, 1995)

  • The concept of corporate social responsibility has been developed in the second half of the 20th century, the social role of business has been mentioned in the English classical political economy research studies

Read more

Summary

Verslo socialinės atsakomybės sampratos istoriniai aspektai

Verslo ir verslininkų vaidmens visuomenėje klausimas istoriškai apibrėžtas ir organiškai susietas su pačios visuomenės raida. Buvo savaime suprantama, kad dėl to socialinės atsakomybės principas ne tik nepažeidžiamas, bet tokiu būdu kaip tik ir yra įgy­ vendinamas. S. Mill) neišskyrė kokių nors naujų gamintojų socialinės atsakomybės aspektų, todėl galima manyti, kad jie be išlygų pritarė klasikinės anglų politinės ekonomijos postulatams. Marksistinės teorijos socialinės atsakomybės tyrėjams turėtų būti įdomios vien jau dėl to, kad jos, traktuodamos verslininkus kaip kapitalo personifikavimo subjektus, įmonėms kapitalistiniame ūkininkavimo modelyje skyrė darbo jėgos išnaudojimo funkciją. Kad tokiame modelyje kapitalizmo sistema - aukščiausia rinkos ūkio išsivystymo forma - buvo traktuojama kaip istoriškai ribota ir tarnaujanti tik tam tikrų visuomenės sluoksnių socialiniams interesams. 2. XX amžiaus Įmonių socialinės atsakomybės teorijos xx amžiuje verslo ir visuomenės santykiai tam tikrais aspektais buvo tyrinėjami daugelio vyraujančių ekonominės teorijos krypčių atstovų darbuose. ĮSA programos naudingos tik samdomiems imonių vadovams, siekiantiems karjeros ar kitų asmeninių tikslų (Friedman, 1962, 1970)

Suinteresuotųjų grupių teorijos modifikacijos
Įmonių socialinė atsakomybė išteklų požiūrio teorijoje
Teorinių ISA tyrimų padėtis Lietuvoje

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.