Abstract
Valstybinių taupomųjų kasų sistema, jos struktūra, teritorinis kasų išsidėstymas Lietuvoje carinės okupacijos laikotarpiu beveik nėra tirti. Šio straipsnio tikslas - pamėginti atkurti tuo metu veikusių lietuviškosiose gubernijose valstybinių taupomųjų kasų sistemos struktūrą ir apibūdinti jų veiklą panaudojant pagrindinius rodiklius. Tyrimo uždaviniai: išnagrinėti taupomųjų kasų steigimo prielaidas; atkurti tuometės taupomųjų kasų sistemos struktūros vaizdą; apibūdinti taupomųjų kasų sistemą. Objektas - lietuviškųjų gubernijų valstybinės taupomosios kasos XX a. pradžioje. Pateikiami atlikto tyrimo rezultatai gali būti naudingi nagrinėjant Lietuvos kredito institucijų raidą, apskričių, miestų ir miestelių ekonominės plėtros istorines ypatybes.
Highlights
Carinės Rusijos kredito sistema buvo atsilikusi dėl daugelio ekonominių, politinių ir socialinių priežasčių
Po 1830-1831 m. ir 1863-1864 m. pralaimėtų sukilimų ir prasidė jusios carinės reakcijos, vykdytos rusifikacinės politikos sąlygos kaupti kredito išteklius ir steigtis kredito institucijoms tapo dar nepalankesnės nei Rusijoje
Valstybinės taupomosios kasos ir jų skyriai galėjo būti atidaromi prie Valstybinio banko, iždinių, muitinių ir kitų Finansų ministerijos įstaigų, prie visų vyriausybinių ir visuomeninių įstaigų, taip pat finansų ministro leidimą turinčiose privačiose įstaigose ir įmonė se, reikiamais atvejais gavus kitų ministrų irvyriausiųjų valdytojų sutikimą
Summary
Valstybinių taupomųjų kasų sistema, jos struktūra, teritorinis kasų išsidėstymas Lietuvoje carinės okupacijos laikotarpiu beveik nėra tirti. Šio straipsnio tikslas - pamėginti atkurti tuo metu veikusių lietuviškosiose gubernijose valstybinių taupomųjų kasų sistemos struktūrą ir apibūdinti jų veiklą panaudojant pagrindinius rodiklius. Carinės Rusijos kredito sistema buvo atsilikusi dėl daugelio ekonominių, politinių ir socialinių priežasčių. Nors taupymas svarbus ne tik ekonominiu, bet ir moraliniu atžvilgiu, skatina savarankiškumą ir nepriklausomybę, asmeninį finansinį stabilumą, tačiau ilgą laiką taupymo ir santaupų, kaip stabiliausio ir pigiausio kredito išteklių šaltinio, reikšmė Rusijoje nebuvo suprasta ir įvertinta. Būta carinės valdžios bandymų steigti įvairias taupymo įstaigas, tačiau todėl, kad buvo baudžiavinė sistema, valstiečių nenoro parodyti turimas santaupas ir pan., dažniausiai šie bandymai nebuvo sėkmingi. Okupuotų kraštų gyventojų santaupų skyrimas didinti imperijos kredito išteklius buvo naudojamas kaip rafinuota ekonominio išnaudojimo priemonė, nes buvo naudojama carinės administracijos vykdomoms priemonėms finansuoti. Straipsnyje pamėginta atkurti tuo metu veikusių lietuviškosiose gubernijose (Vilniaus, Kauno, Suvalkų) valstybinių taupomųjų kasų tinklo vaizdą. Mėgina ma patikslinti valstybines taupomąsias kasas apibūdinančius duomenis, juos analizuoti ir vertinti naudojant carinės Rusijos oficialiuose dokumentuose skelbtus duomenis, Lietuvos valstybės istorijos archyvo šaltinius, lietuvių autorių XX a. pradžios publikacijas, taip pat šaltinius, pagal kuriuos buvo galima atkurti lietuviškus vietovardžius
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have