Abstract

Kartu su globalizacija stiprėja ir konkurencija. Sie­kiant pateikti produktą rinkai ir stengiantis, kad apie jį sužinotų kuo daugiau žmonių, naudojami prekės ženklai. Tai reklamos priemonė, padedanti vieną produktą atskirti nuo kito. Prekės ženklas apibrėžia­mas kaip pavadinimas, terminas, ženklas, simbolis ar dizainas arba šių elementų derinys, naudojamas vieno pardavėjo ar vienos pardavėjų grupės prekėms ir paslaugoms identifikuoti bei joms atskirti nuo kon­kurentų produkcijos. Ženklodara yra procesas, kurio metu įmonė pristato produktą arba paslaugą vartotojui, sužadina vartotojo norą juos įsigyti arba paverčia vartotoją labiau priklausomą nuo esamo prekės ženklo. Vykstant šiam procesui reikia priimti daug sprendimų, pritaikyti įvairias strategijas ir jų laikytis. Pirmasis ženklodaros tikslas yra potencialius klientus supažindinti su pro­duktu. Kad tai pasiektų, įmonės turi reklamuoti savo prekę ar paslaugą įvairiais skelbimais arba kitais bū­dais. Ženklodaros praktika neapsiriboja tik prekėmis ir paslaugomis, ji apima ir individus, idėjas, faktus bei vietas (šalį, regioną, miestą ir t. t.). Todėl valstybės, miestai ir net tautos taip pat bando kurti savo prekės ženklus, o šiame procese naudoja įvairias strategijas. Dėl globalizacijos šalies prekės ženklo svarba palaipsniui auga ir keičia socialinį, kultūrinį bei ekonominį valstybės vystymąsi. Valstybės ieško ga­limybių veiksmingiau prisistatyti ir susikurti geresnį įvaizdį tarptautinėje arenoje. Šiandien tapatybė ir įvaizdžio kūrimo procesas atlieka daug svarbių funk­cijų: nuo reklamos ir viešųjų ryšių iki žiniasklaidos ir populiariosios kultūros, nuo politikos iki mados ir pardavimo. Bendrąja prasme šis procesas atstovauja visai šaliai. Todėl valstybės, kaip ir organizacijos, pradėjo dalyvauti pasaulinėje rinkoje, kad pabrėžtų savo istorinius, geografinius ir kultūrinius bruožus, ėmė taikyti įvairias komunikacijos strategijas. Šalių, naudojančių veiksmingą reklamavimosi politiką, miestai bei prekės ženklai taip pat išsiskirs iš kitų. Tokios valstybės taps konkurencingos ir įgis daugiau pasaulinio pripažinimo, o jų prekės ženklai bus geriau atpažįstami. Kitais žodžiais tariant, valsty­bės ženklodara padeda paprasčiau, greičiau ir labiau užtikrintai nuspręsti, kokią šalį aplankyti, kokius su ja susijusius produktus įsigyti, kaip organizuoti verslo kelionę joje. Ženklodara gelbsti ir susidarant įspūdžius apie šalį. Viena iš svarbiausių užduočių, kurias turi atlikti savo kultūrą ir vertybes propaguojančios valstybės, yra susikurti vaizdinę tapatybę. Šalies tapatybę ir įvaizdį visų pirma formuoja geras logotipas, kuris yra ir vaizdinės tapatybės studijų pagrindas. Be tokių simbolių kaip vėliava ar herbas, kiekviena valstybė turi savo turizmo logotipą, kuris atspindi jos įvaizdį. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – ap­žvelgti šalių turizmo logotipus atsižvelgiant į vals­tybės tapatybę. Atliekant mokslinį darbą, kuriame apžvelgtos 47 Europos Tarybos valstybės narės, taikyta kategorinės turinio analizės technikos me­todika. Šiuo požiūriu šalių logotipai buvo analizuo­jami atsižvelgiant į jų turinį, estetiką, originalumą, istorinius, turistinius, architektūrinius ir kultūrinius bruožus, taip pat išnagrinėta logotipo svarba kuriant valstybės tapatybę.

Highlights

  • The importance of a country brand has gradually increased with the effect of changing social, cultural and economic developments, those as a result of globalisation

  • A categorical content analysis technique will be applied in the research methodologically, and the research is limited to 47 European Council member countries

  • From this point of view, the logos of countries will be analysed in terms of their content, aesthetic, originality, historical, touristic, architectural and cultural characteristics, and the importance of logos in the process of creating country identity will be addressed

Read more

Summary

Introduction

The importance of a country brand has gradually increased with the effect of changing social, cultural and economic developments, those as a result of globalisation. That countries can promote themselves using efficient policies will enable their cities and brands to differentiate from others and become competitive and this will provide those countries with more global recognition and branding. A categorical content analysis technique will be applied in the research methodologically, and the research is limited to 47 European Council member countries From this point of view, the logos of countries will be analysed in terms of their content, aesthetic, originality, historical, touristic, architectural and cultural characteristics, and the importance of logos in the process of creating country identity will be addressed. A country’s branding process must not be considered in the same context with corporate branding (Erzen, 2012, p. 114)

Methods
Results
Conclusion
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call

Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.