Abstract

The Soviet past is crucial in understanding the processes of transformation of the Lithuanian kolkhoz system into the farming practices of free-market economy. The violent and forced incorporation of the nation-states into the Soviet Union radically transformed societies. In our analysis of kolkhoz system and its transformations, we use two different concepts – Soviet modernity and modernity of the Soviet period. These concepts let us to approach the agricultural project of the Soviet collective farming as an alternative system of social institutions for implementation of industrial farming of modern society. The concept of entangled modernity refers to interaction of two trends of modernization and defines the kolkhoz as a hybrid or a result of intertwining of two models of modernity – the universal and the Soviet one. By applying the concept of entangled modernity and hybrids to the interpretation of the kolkhoz’s post-Soviet transformation, the article explores the experiences of social actors and the inevitable human and material losses of the hybrid’s transformation. In our theoretical interpretation, we use data from interviews with former agents of the kolkhoz system and legislative documents.

Highlights

  • Tačiau pasirinkimą išdalyti kolūkinį turtą ir privatizuoti žemę lėmė ne tik neigiama nuostata buvusios kolūkinės tvarkos atžvilgiu ar įsitikinimas, kad kitos alternatyvos gali išlaikyti kolūkių pirmininkų ir buvusios nomenklatūros galią žemės ūkyje

  • Prieiga internetu: https://www.lrytas.lt/musu-zeme/kaime-gerai/2019/01/14/news/ buves-kolukio-milijonieriaus-vadovas-nesipurto-pirmininko-vardo-8864870/ Leonavičius, Vylius; Ozolinčiūtė, Eglė

Read more

Summary

Kas yra hibridinė modernybė?

Dabarties modernizacijos teorijų diskurse[5] daug kritikos susilaukia universalus vienalinijinis europocentriškas moderniosios visuomenės vystymosi aiškinimas. Susipynimui būdinga tai, kad atsiradę socialiniai ir kultūriniai hibridai sunkiai gali būti skaidomi, atrenkant vienas ar kitas jų dalis bei vertinant juos vienos ar kitos grupės požiūriu. Kad Sovietų Sąjungai, kaip buvusiai imperijai, buvo būdingas kultūrinis imperializmas, o jo „sėkmė reiškia šalių, kurios yra jo objektas, kultūros pakeitimą. Šia prasme kolūkinė žemės ūkio tvarka net ir vėlyvuoju sovietmečiu turėjo griežtą institucinį ankstyvosios sovietinės ekonomikos pavidalą, menką visuomenės teisėtumą ir pirmiausia buvo orientuota tik į gamybą. Pripažįstant, kad Sovietų Sąjungos visuomenės modernizacija vis dar buvo užstrigusi pirmosios modernybės pakopoje, iš dalies galima paaiškinti, kodėl gamybai, galinčiai užtikrinti materialinį saugumą, teikta pirmenybė[19]. Stipri centralizacija atliko kontrolės vaidmenį, kuris sovietinės imperijos išlikimui buvo būtinas norint išlaikyti sistemą, bet kontrolė kartu stabdė žemės ūkio augimą ir plėtrą, nes iš esmės eliminavo tiesioginių žemės ūkio produktų gamintojų interesus ir valią. Analizuojant posocialistinį žemės ūkio raidos laikotarpį, neišvengiamai reikia kalbėti apie savotišką socialistinės modernios visuomenės žemės ūkio tąsą ir naujus kokybinius pokyčius, būdingus kapitalistinei rinkos ekonomikai

Tyrimo metodologija
Posovietinis laikotarpis
Žemės nuosavybės klausimas
Diskusija
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call