Abstract
International migration is an integral part of globalization: the twenty-first century is even called the “age of migration”. Although international migration has existed for a long time before the age of globalization, global migration volume, speed and complexity during this time, has become unprecedented. Lithuania is attributed to countries where migration flows are particularly large currently. The country’s negative international net migration for 1000 persons is one of the largest in the European Union. Assessing the impact of emigration on the country, researchers express ambiguous attitude and identifies both positive and negative aspects of this phenomenon. However, it is emphasized that intensive growing emigration threatens both the social and economic stability of the country. So both scientific and practical aspect is important to investigate the emigration from Lithuania processes and assess determinants of emigration from Lithuania. Using the scientific literature analysis, comparison, systematization, classification, generalization it was found that there are no single definitions of migration and emigration. Concepts of these phenomena vary depending on the context, in which they are interpreted. There is no single universal theory of migration which would fully explain the process of migration and determinants of emigration. Migration theories investigate this process at different levels, certain parts, emphasizing one or another aspect. It should be noted that migration theories should be seen not as alternatives, but as complementary theories. Determinants of emigration are very diverse and can be classified into various groups. Using the analytical method of dynamic lines, it was found that the migration situation in the European Union countries has been quite uneven for the period of 1998–2013. Higher number of emigrants than immigrants in Lithuania was every year of analyzed period. The analysis of emigration dynamics showed that emigration flows from Lithuania were uneven. Tarptautinė migracija – neatskiriama globalizacijos dalis: XXI a. net vadinamas „migracijos amžiumi“. Nors tarptautinė migracija ilgą laiką egzistavo ir prieš globalizacijos amžių, pasaulinės migracijos apimtis, greitis ir kompleksiškumas jo metu tapo beprecedentis. Lietuva priskiriama šalims, kuriose šiuo metu vyrauja itin dideli emigracijos srautai. Šalies neigiamas tarptautinės migracijos saldo, tenkantis 1000-iui gyventojų – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Vertinant emigracijos poveikį šaliai, mokslinėje literatūroje išreiškiamas nevienareikšmiškas požiūris ir nurodomi tiek teigiami, tiek neigiami šio reiškinio aspektai. Vis dėlto pabrėžiama, kad intensyviai augantys emigracijos mastai kelia grėsmę tiek socialiniam, tiek ekonominiam šalies stabilumui. Tiek moksliniu, tiek praktiniu aspektu svarbu tirti emigracijos iš Lietuvos procesus ir įvertinti pagrindinius veiksnius, lemiančius sprendimą emigruoti. Naudojant mokslinės literatūros analizę, lyginimą, sisteminimą, klasifikaciją, apibendrinimą nustatyta, kad nėra vieno sąvokų migracija ir emigracija apibrėžimo, o šių reiškinių sampratos kinta priklausomai nuo konteksto, kuriuose yra aiškinamos. Nėra vienos universalios migracijos teorijos, visapusiškai paaiškinančios migracijos procesą ir migraciją lemiančius veiksnius. Migraciją aiškinančios teorijos šį procesą nagrinėja skirtingais lygmenimis, tam tikromis dalimis, akcentuodamos vieną ar kitą aspektą. Pažymėtina, kad migracijos teorijas reikėtų vertinti ne kaip alternatyvas, o kaip viena kitą papildančias teorijas. Emigraciją lemiantys veiksniai yra labai įvairūs bei gali būti klasifikuojami į įvairias grupes. Nustatyta, kad migracijos situacija Europos Sąjungos šalyse 1998–2013 metų laikotarpiu buvo gana nevienoda. Didesnis emigrantų nei imigrantų skaičius Lietuvai buvo būdingas kiekvienais analizuojamo laikotarpio metais. Emigrantų iš Lietuvos srautai analizuojamu laikotarpiu kito gana netolygiai.
Highlights
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bei šaliai įstojus į Europos Sąjungą ir įsigaliojus laisvam asmenų judėjimui, šiuolaikinės migracijos tendencijos ėmė ryškėti ir Lietuvoje
The Processes of Emigration From Lithuania in the Conditions of Economic Globalization
Summary
Tiek praktiniu aspektu svarbu tirti emigracijos iš Lietuvos procesus ir įvertinti pagrindinius veiksnius, lemiančius sprendimą emigruoti. Kad migracijos situacija Europos Sąjungos šalyse 1998–2013 metų laikotarpiu buvo gana nevienoda. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo bei šaliai įstojus į Europos Sąjungą ir įsigaliojus laisvam asmenų judėjimui, šiuolaikinės migracijos tendencijos ėmė ryškėti ir Lietuvoje. Šiuo metu itin dideli emigracijos iš šalies mastai, keliantys grėsmę tiek socialiniam, tiek ekonominiam šalies stabilumui, yra itin aktuali bei svarbi problema. Nors emigracijos problemai pastaruoju laikotarpiu skiriama nemažai dėmesio, emigracijos iš Lietuvos mastai išlieka itin dideli, todėl būtina tirti emigracijos iš Lietuvos procesus bei įvertinti pagrindinius veiksnius, lemiančius šalies gyventojų sprendimą emigruoti. Tyrimo objektas – emigracijos iš Lietuvos procesai ekonomikos globalizacijos sąlygomis ir emigraciją lemiantys veiksniai. Tyrimo tikslas – išnagrinėti emigraciją ir ją lemiančius veiksnius teoriniu aspektu bei emigracijos iš Lietuvos dinamiką. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, lyginimas, sisteminimas, klasifikacija, apibendrinimas, dinaminių eilučių analitinis metodas (absoliučių pokyčių, padidėjimo (sumažėjimo) tempų, vidutinių dinamikos eilučių lygių, vidutinių absoliučių pokyčių, vidutinių padidėjimo (sumažėjimo) tempų apskaičiavimas), grafinis duomenų vaizdavimas
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.