Abstract
Dialects change, transform, and new ones – transitional, intermediate varieties between dialect(s) and standard language – emerge due to various extralinguistic factors (see Lenz 2010, 296). The research shows that the variety of the periphery of Samogitia, Akmenė region has also changed (Murinienė 2018).The aim of this study is to reveal the gymnasium students’ competence to identify local intermediate variety by assessing it from the perspective of three language varieties – dialect, semi-dialect (intermediate variety) and standard language, and also its value. The data was obtained from a questionnaire, based on the methodological principles of sociolinguistics and perceptual dialectology, to reveal attitudes of young residents of Akmenė region.The analysis shows that gymnasium students, according to their verbalised and visualised attitudes, identify the local variety as a semi-dialect and reflect a less marked dialect. Respondents call it semi-Samogitian dialect, semi-Samogitian and semi-Highland dialect/standard language. In the mental maps, the local dialect is also marked as a semi-dialect and is located between Šiauliai and Mažeikiai, which reveals the reflected peripherality of the local language variety.According to the associations with users of semi-dialect, this variety acquires a high value compared to the (traditional) dialect. The user of the intermediate language variety is described as adaptable, flexible, and simultaneously modern, but not the person who abandons the traditions. The local language variety is important for expressing the local identity because the standard language usage is not recognised among the local dialect users as a conscious separation from the community if it is used in informal situations.
Highlights
Kad nuostatų dėl naujų kalbinių variantų, nors ir suvokiamų per sukauptas socialines ir kalbines patirtis, tyrimai gali atskleisti dar naujų, besimezgančių ir galimų lanksčiau formuoti nuostatų duomenis
Garrett Peter 2010, Attitudes to Language, Cambridge: Cambridge University Press, 1– 52, 128–131
Summary
Kad ne tik į lingvistų nagrinėjamą kalbos variantų sistemą, bet ir į pasąmoningą kalbos vartotojų nuostatų struktūrą įvedami aktualieji[3] nauji kalbiniai variantai, kurie įprastoje kalbinių variantų – tarmės ir bendrinės kalbos – sistemoje gali būti ir yra vertinami, lyginami, hierarchizuojami ir kalbiniu elgesiu, ir nuostatų lygmeniu. Suprantama, kad kalbinės nuostatos gali turėti įtakos kalbiniam elgesiui, o kalbinis elgesys – vidiniams kalbinių variantų pokyčiams ir jų išlaikymui ar išstūmimui iš vartosenos, todėl įvedama trinarė konkurencingų variantų sistema (tarmė, pusiau tarmė ir bendrinė kalba) leidžia tiksliau apibūdinti paprastųjų kalbos vartotojų nuostatas. Kad nuostatų dėl naujų kalbinių variantų, nors ir suvokiamų per sukauptas socialines ir kalbines patirtis, tyrimai gali atskleisti dar naujų, besimezgančių ir galimų lanksčiau formuoti (per kalbos politiką) nuostatų duomenis.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
