Abstract

The article analyses the linguistic basis of the Tarmynas, the database Lithuanian local language variants. The development of the database model was based on the linguistic variability of the Kaunas district as an important zone for the development of Standard Lithuanian. Until now, the territory of the Kaunas district has not been systematically studied by dialectologists; therefore, the study is relevant in assessing the interaction between Standard language and local variants; the conclusions drawn are significant for prog-nostic models of the Lithuanian language. The analysis performed by the methods of geolinguistics research showed a significant horizontal and vertical variability of the Kaunas district. Based on the characteristics of the traditional dialects and their spread in the new dialectal structures, four linguistic areas of the Kaunas district were distinguished. Their main distinguishing features are the shortening of long vowels in unaccented inflexions and the hardening of the compounds le and lė. The influence of the local Polish dialects on the current linguistic variants was also identified. The possibilities of the explication of the dialectal phonetic features in the database are also briefly presented: transcriptions of acoustic recordings and a questionnaire about the frequency of usage of the dialectal features.

Highlights

  • The article analyses the linguistic basis of the Tarmynas

  • The development of the database model was based on the linguistic variability of the Kaunas district

  • the territory of the Kaunas district has not been systematically studied by dialectologists

Read more

Summary

Garliavos–Ringaudų arealas

Plotas priklauso VAK pietvakarinei daliai, Antano Salio tarmių klasifikacijos vakariečiams pietiečiams (žr. Salys, 1992, p. 102), kur tradiciškai nekirčiuotų galūnių balsiai nėra trumpinami, o junginiai le, lė – nekietinami (žr. 3 pav., 1 lent.). Dauguma iš kalbintų žmonių teigė, kad jų gyvenamųjų vietų kalba nesiskiria nuo Kauno miesto, tarmiškai šiose apylinkėse nekalbama. Kaip ryškiausios bendrinės kalbos zonos, areale minėtinos arčiausiai Kauno miesto esančios Ringaudų, Akademijos, Garliavos seniūnijos. Vyresniosios kartos pateikėjų tekstuose girdimi palyginti ilgi (visai nesutrumpėję arba pusilgiai) nekirčiuotų galūnių balsiai. Pavyzdžiui, Ežerėlyje kalbinta moteris, kilusi nuo Kupiškio, nors aktyviai ir nevartoja savo gimtosios kupiškėnų patarmės, vis tiek taria visai kitokios kokybės (atviresnius ir mažiau įtemptus) balsius negu vakarų aukštaičių, vartoja minkštuosius priebalsius žodžio gale, nukritus priešakinės eilės balsiams ([2ˈgʊljtj] ~ gu ti, [2ˈɐɪtj] ~ e ti) ir kt. Kita Ežerėlio gyventoja, kilusi nuo Jankų (Kazlų Rūdos sav.), beveik idealiai išlaikiusi savo gimtąją zanavykų šnektą – jos kalba net tarmiškesnė nei dabartinių Jankų apylinkių gyventojų. Ežerėlio ir Linksmakalnio seniūnijų kalba vertintina kaip netarminė atsikėlusiųjų gyventojų kalba

Piliuonos–Samylų arealas
Čekiškės–Vilkijos arealas
Babtų–Vandžiogalos arealas
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call