The Old Cemetery of Raudondvaris in the late 18th c. – the 1st half of the 20th c.: heritage aspects

Abstract

Šiame straipsnyje kaip daugialypis kultūros paveldo objektas nagrinėjamos Raudondvario (Kauno r.) senosios kapinės XVIII a. pabaigoje – XX a. 1-ojoje pusėje. Kreipiamas dėmesys tiek į materialųjį, tiek į nematerialųjį (anapusinio pasaulio vaizdiniai, papročiai) kapinių paveldą. Darbo tikslas yra atskleisti įvairialypes Raudondvario senųjų kapinių paveldo vertes, remiantis tiek rašytiniais šaltiniais (prisiminimais, archyviniais dokumentais, bažnytinėmis metrikų knygomis), tiek ikonografija ir kartografija (istoriniais žemėlapiais, nuotraukomis, piešiniais). Straipsnis padalintas į tris dalis. Pirmojoje aptariama Raudondvario senųjų kapinių atsiradimo ir raidos istorija, antrojoje nagrinėjama šių kapinių istorinė vertė, pasi reiškianti per čia palaidotus žymius žmones, susijusius su istoriniais įvykiais ir reiškiniais. Trečiajame skirsnyje analizuojamos antkapinių paminklų epitafijos. Tyrimo eigoje buvo padaryta keletas išvadų. Raudondvario senosios kapinės mena Abiejų Tautų Respublikos didikų laidotuvių tradicijas (Zabielienės laidotuvės XVIII a. pabaigoje). XIX a. kapinių panoramoje vyravo mediniai kryžiai; akmeninius paminklus statė tik tur tingieji. XX a. pirmojoje pusėje kapinėse palaidota nemažai knygnešių, Antrojo pasaulinio karo metais – nepriklausomai Lietuvai nusipelniusių kariškių ir rezistentų. Antkapių epitafijos Raudondvario senosiose kapinėse žymi dvi kultūrines epochas – lenkiškąją (XVIII–XX a.) ir lietuviškąją (XX a.). Epitafijose atsiskleidžia gili pamaldumo Merge lei Marijai tradicija. Raudondvario senųjų kapinių raidos istorija atspindi ne tik miestelio, bet ir tautos kultūrinį kitimą.