Abstract
In several stages a new legal instrument (the constitutional complaint) was established in the legal system of Lithuania starting by the amendment of the Constitution on March 21, 2019 and continuing in July by introducing the requirements for appealing to the Constitutional Court. The essence of this novelty lies in the model established in the Polish Constitution, i. e. the additional possibility for a person who has exhausted all usual means of defence of constitutional rights and freedoms to appeal directly to the Constitutional Court questioning the constitutionality of such a legislative and executive act, which was the basis for the adoption of a final non-appealable judgment against that person in a court. The introduction of such novelty in the legal system of Lithuania implies the further development of the protection of human rights and freedoms and the realization of the principle of the Rule of Law which is necessary for the latter. Therefore, while investigating the novelty of the constitutional complaint in Lithuania, models of constitutional complaint, specific details of the establishment of this institute in Lithuania are unravelled, and practical aspects are investigated by analysing first constitutional complaints submitted to and accepted by the Constitutional Court.
Highlights
Konstitucinio skundo modeliaiKaip teisinio instituto, samprata yra susijusi su konstitucionalizmo, iš kurio kyla Konstitucijos viršenybės poreikis, fenomenu
In several stages a new legal instrument was established in the legal system of Lithuania starting by the amendment of the Constitution on March 21, 2019 and continuing in July by introducing the requirements for appealing to the Constitutional Court
The essence of this novelty lies in the model established in the Polish Constitution, i. e. the additional possibility for a person who has exhausted all usual means of defence of constitutional rights and freedoms to appeal directly to the Constitutional Court questioning the constitutionality of such a legislative and executive act, which was the basis for the adoption of a final non-appealable judgment against that person in a court
Summary
Kaip teisinio instituto, samprata yra susijusi su konstitucionalizmo, iš kurio kyla Konstitucijos viršenybės poreikis, fenomenu. Taigi konstitucinis skundas pirmiausia yra tam tikra teisinė priemonė, kurią tinkamai įgyvendinęs asmuo gali būti „pareiškėju“ Konstitucinio Teismo nagrinėjamose bylose. Minėti teisės taikymo aktai gali būti tiek galutiniai teismo sprendimai, tiek individualūs administraciniai aktai, kurie pažeidžia skundo pateikėjo konstitucines teises ir laisves. Norminis konstitucinio skundo modelis yra tiesiogiai nukreiptas prieš teisės akte, kuris priskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai, įtvirtintą normą (reglamentavimą). Lenkijos Respublikos Konstitucijoje (79 straipsnio 1 dalyje) numatyta, kad „kiekvienas“, kurio konstitucinės teisės ir laisvės buvo pažeistos, turi teisę įstatymo nustatytais pagrindais kreiptis į Konstitucinį Tribunolą su skundu dėl įstatymo ar kito norminio akto, kuriuo remdamasis teismas ar viešojo administravimo institucija priėmė galutinį sprendimą dėl jo laisvių, teisių arba jo pareigų, įtvirtintų Konstitucijoje, atitikties Konstitucijai[19]. Teismo kompetencijos išplėtimo – galimybės pripažinti antikonstituciniu galutinį neskundžiamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, priimtą pagal asmens kreipimąsi dėl jo teisių ir laivių pažeidimo valstybės valdymo institucijos aktu
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
