Abstract
Urban development of a modern city should combine and cover most of areas. One of the most important areas that ensure sustainable urban development is the sustainable development of the system of communication. This is one of the most important factors that shapes the city and has a direct influence on urban socio-economic viability, ensuring the quality of the environment and safe traffic conditions. Cities formed in the course of historical processes usually divide into certain areas, centres-cores, peripheral zones, functional centres etc. A territorial communication system, as well as all other infrastructure, must meet the needs of local residents and working people in the broad sense. The article analyses how the communication system infrastructure meets the spatial functioning in order to ensure conditions for work and development. In the case of Vilnius, the level of public transport organisation at the core of the city and peripheral areas is examined. The majority of residents live in residential areas dominated by multi-apartment buildings: Žirmūnai, Lazdynai, Karoliniškės, Šeškinė, Justiniškės and Fabijoniškės are areas populated by more than 5% of residents, with 4.5% residing at Antakalnis and Pašilaičiai. As these areas are easy to reach from work, they constitute the main transport zone of the city with Centras, Žvėrynas, Viršuliškės, Vilkpėdė, Šnipiškės and Baltupiai as intermediary zones. Express buses are serving the main core of the city that covers 27 transport zones out of 50; this territory covers 32% of the total area of Vilnius and the area contains 85% of the urban population and jobs. Šiuolaikinio miesto urbanistinė plėtra turi būti kompleksinė ir apimti daugumą sričių. Viena iš svarbiausių sričių, užtikrinanti darnią miestų urbanistinę plėtrą – susisiekimo sistemos darnioji plėtra. Tai vienas svarbiausių miestą formuojančių veiksnių, turinčių tiesioginės įtakos miestų socialiniam-ekonominiam gyvybingumui, užtikrinančių aplinkos kokybę ir saugias eismo sąlygas. Istorinių procesų eigoje susiformavę miestai, kaip įprasta, dalijasi į tam tikras teritorijas – centrus-branduolius, periferines zonas, funkcinius centrus ir kt. Teritorijų susisiekimo sistemos, kaip ir visa kita infrastruktūra, turi tenkinti tos teritorijos gyventojų ir darbo žmonių poreikius plačiąja prasme. Straipsnyje nagrinėjama susisiekimo sistemos infrastruktūros atitiktis teritorijų funkcionavimui, siekiant užtikrinti sąlygas dirbti ir vystytis. Vilniaus pavyzdžiu nagrinėjamas viešojo transporto organizavimo miesto branduolyje bei periferinėse zonose lygis. Gyvenamuosiuose rajonuose, kur vyrauja daugiaaukščiai, gyvena didžioji dalis miestiečių: daugiau nei po 5 % miesto gyventojų Žirmūnų, Lazdynų Karoliniškių, Šeškinės, Justiniškių, Fabijoniškių rajonuose, per 4,5 % – Antakalnio ir Pašilaičių rajonuose. Visi šie rajonai gyventojų darbo pasiekiamumo pagrindu formuoja pagrindinę miesto susisiekimo zoną, į kurią kaip tarpiniai rajonai dar patenka Centro, Žvėryno, Viršuliškių Vilkpėdės, Šnipiškių, Baltupių rajonai. Greitieji autobusai aptarnauja pagrindinį miesto branduolį, į kurį patenka 27 transportiniai rajonai iš 50, jų teritorija sudaro 32 % visos Vilniaus teritorijos, ši teritorija apima 85 % gyventojų ir darbo vietų.
Highlights
most important areas that ensure sustainable urban development is the sustainable development of the system of communication
Cities formed in the course of historical processes usually divide into certain areas
how the communication system infrastructure meets the spatial functioning in order to ensure conditions for work and development
Summary
Kaip Lietuvos sostinei, tenka ypatingas vaidmuo užtikrinant valstybines funkcijas – dėl tokių traukos objektų kaip valstybinių institucijų, švietimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų svarbių objektų santalkos. Dėl šios priežasties Vilniuje gyventojų kasdien pasipildo 1,5 karto (Burinskienė et al 2014). Per pastaruosius 50 metų Vilniaus miesto transporto sistema labai pakito. Viešasis transportas buvo bene vientintelė susisiekimo priemonė (apie 95 %), 1990 m. Nuo 1995 iki 2014 metų automobilizacijos lygis Vilniuje išaugo 3 kartus. Buvo atlikta Lietuvos gyventojų judumo tyrimai, kurių tikslas – nustatyti gyventojų kelionių įpročius – susisiekimo tipų pasirinkimo struktūrą, kokio tipo transportą žmonės renkasi kasdienėms kelionėms. Labai pakito: kelionių dalis pėsčiomis krito nuo 44,1 % iki 35,5 %, viešuoju transportu naudojamasi 47,1–24,6 % mažiau, taksi – nuo 2,9 % iki 0,7 % mažiau. Vilnius yra vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuriame gyventojų skaičius per pastaruosius metus padidėjo – Statistikos departamento duomenimis, Vilniuje 2014 m. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu (2007), gyventojų skaičius 2015 m.
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.