Abstract
Straipsnyje trumpai apžvelgiamos dominuojančios šiuolaikinių mokslo kalbos tyrimų kryptys, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas mokslinio straipsnio, kaip akademinio žanro, tyrimams ir jų metodikai. Mokslinio straipsnio struktūra ir jos ypatumai, autoriaus argumentavimo strategijos yra akademinio diskurso bruožai, sulaukę itin didelio kalbininkų susidomėjimo pasaulinėje lingvistikoje. Šio apžvalginio straipsnio tikslas – aptarti tarpdalykinių ir tarpkalbinių tyrimų specifiką ir išryškinti kai kuriuos metodologinius aspektus, svarbius sudarant specialiuosius palyginamuosius mokslo kalbos tekstynus. Remiantis naujausiais šios srities tyrimais, apžvelgiami pasaulio tyrėjų sprendimai tekstyno sandaros ir medžiagos analizės klausimais. Straipsnis galėtų būti naudingas studentams, jauniesiems tyrėjams, besidomintiems specialiųjų mokslo kalbos tekstynų sudarymu ir analize.
Highlights
the last few decades have seen an upsurge of interest in academic discourse produced in other languages
Numerous studies attempt to outline the universal features of academic discourse
highlight certain methodological issues which are important in this type of analyses
Summary
Retorikos tarpkalbiniams ir tarpdalykiniams tyrimams pasirenkamas mokslinio straipsnio žanras. Pateikdamos verslo ir ekonomikos mokslinių straipsnių ispanų ir anglų kalbomis palyginamojo tekstyno pavyzdį, autorės rodo, kad tekstai į tekstyną turi būti atrinkti tuo pačiu pagrindu, atsižvelgiant į teksto formą, žanrą, teksto autoriaus profesinę kvalifikaciją, potencialius skaitytojus, registrą, teksto kūrimo tikslus, tematiką, struktūrą ir t. Kylančių tiriant negimtakalbių angliškai parašytus tekstus, – kieno anglų kalba analizuojama: paties autoriaus, vertėjo ar redaktoriaus (kuris taip pat gali būti ir anglakalbis). Sprendžiant, iš kokių mokslinių leidinių pasirinkti tekstus, dažnai pasitelkiami tos srities patyrę mokslininkai informantai, kartais netgi keletas jų, kurie nurodo, kokie žurnalai yra labiausiai reprezentuojantys vieną ar kitą mokslo sritį. „Galima įsivaizduoti, kad sociolingvistikos, generatyvinės gramatikos ir kalbų mokymosi sričių straipsniai savo struktūra ir diskursu yra gana skirtingi, kad juos būtų galima suplakti į vieną ir pavadinti kalbotyra“8, teigia Shaw (2007, 6), todėl sudarant tekstyną svarbu atkreipti dėmesį ir į smulkesnių mokslo šakų tekstų specifiką. Tokie metodai yra ypač naudingi kontekstui interpretuoti ir suteikia svarumo empirinio tyrimo duomenų patikimumui
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
