Rusėniškojo greitraščio grafika XVII amžiaus LDK teismų knygose: inicialai ir didžiosios raidės

Vita Diemantaitė

doi:10.15388/lis.2017.39.10760

Abstract

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pagrindinė rašto kalba buvo rusėnų kalba. Tokia ji išliko iki 1697 m., kai valstybine kalba tapo lenkų kalba. Rusėniškasis greitraštis geriausiai yra išanalizuotas XVI a. Lietuvos Metrikos ir Statutų tyrimų kontekste. Tačiau beveik nėra mokslinių darbų, kurie tirtų individualius rašto tipus, analizuotų rašto grafikos kaitą, apskritai XVII a. rusėniškasis greitraštis yra mažai tyrinėtas. Todėl šio straipsnio tikslas yra ištirti XVII a. rusėniškajame greitraštyje vartotus inicialus ir didžiąsias raides. Nors LDK būta įvairių institucijų, šiam tyrimui pasirinktos labiausiai išplėtotos visuose pavietuose veikusios LDK teismų raštinėse surašytos knygos, tačiau dėl knygų prieinamumo buvo pasirinktos etnografinės Lietuvos teritorijoje veikusių teismų knygos.

Highlights

RUSĖNIŠKOJO GREITRAŠČIO GRAFIKA XVII AMŽIAUS LDK TEISMŲ KNYGOSE: INICIALAI IR DIDŽIOSIOS RAIDĖS
In Lithuanian historiography, the most developed researches concern the mental, ideological and social issues. These issues are discussed in the context of the first printed book, the first Lithuanian Statute, on the conduct of the first Lithuanian book, the first Lithuanian history problems
Ruthenian cursive is best examined in texts from the 16th century, in the First Lithuanian Statute and Lithuanian Metrics context

Summary

Introduction

RUSĖNIŠKOJO GREITRAŠČIO GRAFIKA XVII AMŽIAUS LDK TEISMŲ KNYGOSE: INICIALAI IR DIDŽIOSIOS RAIDĖS Reikšminiai žodžiai: rusėnų kalba, inicialai, didžiosios raidės, raidžių grafika, teismų knygos. Kad ši raidė naudojama kaip mažoji, 26 Trakų pilies teismo 1643 m. Tačiau jei ji rašoma žodžio pradžioje, o kartais rašant žodį be ištisinio jungimo, tada atskirti, ar tai didžioji, ar mažoji (tik dėl raštininko manieros parašyta didesnė), yra labai sudėtinga, todėl tokią raidę vadinsime tiesiog padidinta.

Results

Conclusion