Abstract

Recently, an optimal solution to choosing ice-snow melting materials is still in progress. The major focus is shifted on the economic value, then proceeding with an environmental value. In order to select proper dissolution reagents, it is necessary to conduct tests on establishing their efficiency and a direct and indirect impact on the environment. Only responsible authorities will be able to take appropriate decisions carrying an economically-focused and environmentally-friendly character. This article describes bishofit - one of possible de-icing agents, discusses the importance of herbal plants on roadsides and presents experimental tests on how bishofit affects plants and their growth. The results of the study showed that among laboratory-grown white clover, Kentucky bluegrass and perennial ryegrass the latter (up to 50%) had the highest germination in the soil contaminated with bishofit (9–46 ml). Within a four-week period of study, perennial ryegrass reached the maximum height of the ground segment (6.1 cm) in the soil contaminated with 12 ml of bishofit. Article in Lithuanian. Santrauka Pastaruoju metu renkantis ledo ir sniego tirpinimo medžiagas ieškoma optimalaus sprendimo. Daugiausia dėmesio skiriama ekonominei, o tik tada aplinkosauginei reikšmei. Norint tinkamai pasirinkti, būtina atlikti tirpinimo reagentų tyrimus, nustatyti efektyvumą bei tiesioginį ir netiesioginį poveikį aplinkai. Tik tada atsakingos institucijos galės priimti deramus sprendimus, palankius ne tik ekonomiškai, bet ir gamtai. Aprašomas vienas iš galimų ledo tirpinimo reagentų – bišofitas. Analizuojami eksperimentinių tyrimų rezultatai, kaip bišofito kiekis veikia augalų daigumą ir augimą. Nustatyta, kad iš laboratorinėmis sąlygomis užaugintų baltųjų dobilų, pievinių miglių ir daugiamečių svidrių didžiausiu daigumu 9–46 ml bišofito užterštame dirvožemyje išsiskyrė daugiametės svidrės (iki 50 %). Didžiausias antžeminės dalies aukštis po keturių tyrimo savaičių 12 ml bišofito užterštame dirvožemyje taip pat nustatytas daugiamečių svidrių (6,1 cm).

Highlights

  • Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį bei mokslininkų informaciją, LR Aplinkos ministerija pasiūlė peržiūrėti savivaldybių teritorijų taisykles bei automobilių kelių priežiūros normatyvus ir nustatyti, kad būtų pereinama prie ekosistemoms mažiau kenksmingų medžiagų ar jų mišinių (Susisiekimo ministerija 2011)

  • 6. Antžeminės dalies aukštis užterštame dirvožemyje po tyrimo savaičių didžiausias buvo daugiamečių svidrių (6,1–9,2 cm), mažiausias – baltųjų dobilų (0,2–0,5 cm)

Read more

Summary

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Būtina atlikti tirpinimo reagentų tyrimus, nustatyti efektyvumą bei tiesioginį ir netiesioginį poveikį aplinkai. Kad iš laboratorinėmis sąlygomis užaugintų baltųjų dobilų, pievinių miglių ir daugiamečių svidrių didžiausiu daigumu 9–46 ml bišofito užterštame dirvožemyje išsiskyrė daugiametės svidrės (iki 50 %). Vienas iš svarbiausių aspektų renkantis druskos rūšį, yra jos patikimumas efektyviai ištirpinti sniegą bei mažinti slidumą. Esant įvairioms sąlygoms, gali būti įvairių formų (1 pav.). Greičiausiai besikeičiantis natūralus paviršius, yra labai svarbus vidutinių ir poliarinių platumų klimato rodiklis. Jos nėra reiklios dirvožemio ir klimato sąlygoms, gerai auga ne per sausuose, vidutiniškai derlinguose, nerūgščiuose dirvožemiuose Geriausiai auga tik derlingose, laidžiose molio ir priemolio dirvose, gana reiklios dirvožemio sudėčiai (Bivilienė 2010). Kaupia iš atmosferos azotą (Bivilienė 2010)

Šias druskas pirmasis atrado vokiečių mokslininkas
Tyrimo metodika
Augalų rūšys
Antžeminės dalies aukštis
Full Text
Paper version not known

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call