Poveikis ir atsakas biologiniuose vyksmuose

Abstract

Kiekvienas biologinis vyksmas susideda iš dviejų dalių: poveikio ir atsako. Atsako santykis su poveikiu gali būti tiesinis ar netiesinis. Tačiau kada poveikis kinta plačiose ribose, atsakas kinta taip pat ir grafiškai atvaizduotas primena kiek palinkusią „S“ raidę. Kai poveikis laipsniškai stiprėja, atsakas pradžioje yra gana silpnas. Tik kada poveikis pasiekia tam tikro stiprumo, atsakas tampa tolygus poveikiui. Jei poveikis toliau stiprėja, atsakas tampa vėl netolygus arba visai nekinta. Biologinių vyksmų poveikio – atsako priklausomybė gali būti vertinama dviem lygiais: pirmas – molekulių sąveikų, atomų ir jungčių mainų lygis, antras – ląstelės-individo-organizmo lygis. Pirmojo lygio poveikio-atsako santykis yra ribojamas sąlygų ir reaguojančių medžiagų kiekio; reakcija paklūsta netiesinės-tiesinės-netiesinės priklausomybės dėsniui. Antrojo lygio – ląstelių ir organizmų – visi vyksmai remiasi cheminiu-fizikiniu pagrindu; ląstelės-individo atsakas į poveikį gali būti vertinamas kaip tikimybė, bet populiacijos atsakas artėja prie tiesioginės priklausomybės. Tokia būsena ir sąlygotumų reikšmė aiškinama trimis pavyzdžiais: DNR dvigubėjimu, DNR nurašymu ir baltymų sinteze. Iš sąlygotumų svarbiausia yra genetinė reguliacija. Žmogaus organizme, be kitų, prisideda aukštesnio lygio sąlygotumai: jausmai, valia, sąmonė. Kaip sąlygotumai turėtų būti vertinami tikėjimas, stebuklai, aiškiaregystė ir kiti panašūs reiškiniai. Neigimas nieko neįrodo, ir tai yra silpnoji mokslo pusė.