Abstract
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
 Šiuo straipsniu siekiama plėsti mokslinį diskursą post tyrimų metodologijos tema. Straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės postmodernizmo, poststruktūralizmo ir posthumanizmo idėjos ir jų perkėlimas į mokslinius tyrimus ugdymo srityje, kintantis požiūris į duomenis, filosofijos svarbą, tyrimų atlikimo procedūras ir duomenų pristatymą. Pagrindinės idėjos iliustruojamos užsienio mokslininkų atliktų tyrimų pavyzdžiais.
Highlights
Socialinių mokslų bendruomenėse vis garsiau kalbama, kad pasauliui pažinti reikia naujų pažinimo įrankių, o šiuo metu plačiai tebenaudojami socialinių mokslininkų tyrimų metodai yra nepakankamai lankstūs, nereikalingai įrėmina, simplifikuoja pasaulį ir sudėtingus jame vykstančius procesus
Toks mokslas vis dažniau kaltinamas metodocentrizmu, kai daugiausia dėmesio skiriama tyrimo procedūroms ir tiksliai jas atlikti, o ne esmingai pažinti tiriamą objektą; tyrimą pritaikyti praktiškai, o ne reiškiniui įvairiapusiškai atskleisti
Vietoje to siūloma į ugdymą pažiūrėti kaip į socialinę praktiką, edukacinius procesus, mokymąsi ir mokymą ir į žinias – kaip jos yra kuriamos ir perduodamos“ (Usher, Edwards, 2003)
Summary
Naujasis požiūris į tyrimų metodologiją prasideda nuo platesnio filosofinio požiūrio integravimo į tyrimų praktikas ir empiriką. Viena iš post- kokybinių tyrimų pradininkių, Džordžijos universiteto (JAV) Ugdymo teorijos ir praktikos katedros profesorė Elisabeth Adams St. Pierre išreiškia susirūpinimą mokslininkų rengimu ir atkreipia dėmesį į tai, kad mokantis tyrimų metodologijos įprastai yra praleidžiama dermės tarp ontologijos ir epistemologijos dalis, filosofija ir socialinių mokslų istorija ir susitelkiama į tyrimų atlikimo žingsnius. Tai vėliau užkerta kelią naujoms metodologijoms ateiti į ugdymo tyrimus, nes mokslininkai turi persimokyti mąstyti kitaip, negalvoti tik apie tyrimo atlikimą ir praktiką Londono universiteto mokslininkai Naomi Hodgson ir Paul Standish (2009), kritikuodami įprastas tyrimų praktikas ugdymo mokslų srityje, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad filosofija atveria kitokius ir naujus būdus galvoti apie tyrimus. Tai yra vienas iš pagrindinių post- kokybinių arba post- tyrimų šalininkų argumentų – poreikis nesubanalinti, neapsiriboti tuo, ką galima pamatyti, išgirsti ar pamatuoti, o mąstyti apie tiriamą reiškinį pasitelkiant teorijas ir siekti apžvelgti kuo įvairesnius ar gilesnius šio reiškinio aspektus. Logija yra formuojama šių trijų filosofijos krypčių ir pagrindinių principų
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
