Abstract
Straipsnyje analizuojami keli politinio piliečių išprusimo aspektai: politinio išprusimo kontekste vartojamos sąvokos, skirtingos paties politinio išprusimo sampratos, tyrimams naudojami politinio išprusimo matavimo kintamieji ir politinį išprusimą galintys lemti veiksniai. Dauguma politinio išprusimo tyrimų buvo atlikta užsienio valstybėse, tad kitų šalių autorių įžvalgas su tam tikromis išlygomis bandoma taikyti Lietuvai. Straipsnyje pateikiami statistinės analizės, atliktos remiantis 2008 m. reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, rezultatai: sukonstruotas Lietuvos gyventojų politinio išprusimo indeksas ir išskirti veiksniai, lemiantys piliečių politinio išprusimo lygį. Politinis išprusimas straipsnyje traktuojamas kaip individo turimos politinės žinios ir domėjimasis politika. Politinį išprusimą galinčių lemti individualaus lygmens veiksnių tyrimas leidžia daryti išvadą, kad svarbiausias veiksnys yra piliečių amžius. Santykinai labiau politiškai išprusę yra vyresni, geresnį išsilavinimą turintys, daugiau su aplinkiniais apie politiką diskutuojantys, daugiau informacijos priemonių naudojantys ir didesnes pajamas gaunantys individai.
Highlights
Greta politinio išprusimo akademinėje literatūroje aptinkamos ir šios giminingos sąvokos: politinės žinios, politinė kompetencija, politinis sąmoningumas, politinis ekspertiškumas, politinis veiksmingumas, tad kyla klausimas, ar visos jos iš esmės apibrėžia tą patį individo santykį su politika
Political sophistication has become an important subject of research since the middle of the 20th century
It would help to find how well many citizens understand the political processes and what knowledge they have about political parties and politically elite figures
Summary
Greta politinio išprusimo akademinėje literatūroje aptinkamos ir šios giminingos sąvokos: politinės žinios (angl. political knowledge), politinė kompetencija (angl. political competence), politinis sąmoningumas (angl. political awareness), politinis ekspertiškumas (angl. political expertise), politinis veiksmingumas (angl. political efficacy), tad kyla klausimas, ar visos jos iš esmės apibrėžia tą patį individo santykį su politika. Kadangi politinis ekspertiškumas matuojamas individo faktinių žinių apie politiką kiekiu, tai, žinant pastarąjį, kartu galima nustatyti individo politinio išprusimo lygį. Kad politinis išprusimas tikrai atspindi individo žinias apie politiką Kuri gali būti aptinkama politinio raštingumo kontekste, – politinė kompetencija Kita politinio išprusimo kontekste aptinkama sąvoka – politinis sąmoningumas Teorijų – racionalaus pasirinkimo, viešosios komunikacijos ir politinės psichologijos – atstovai savo darbuose analizuoja įvairius politinio išprusimo aspektus. Kad politiškai išprusęs individas, turintis žinių apie politiką, priima racionalų / pagrįstą sprendimą, susieja jį su savo politinėmis nuostatomis. Politinis išprusimas gali lemti individo racionalų pasirinkimą: skirtingi individų politinio išprusimo lygiai savaip veikia jų politinius pasirinkimus.
Sign-in/Register to view highlights & summary 
Published Version (
Free)
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call