Abstract
The article presents the comparative analysis of four samizdat networks in Soviet Lithuania, including the most successful underground publication in the Soviet Union, “The Chronicle of the Catholic Church of Lithuania”, which was continuously published from 1972 until the breakdown of the regime in 1989. The purpose of the article is to examine the effect of network characteristics on the performance and viability of samizdat publications. The data for social network analysis was collected by face-to-face interviews with the publishers of the selected samizdat publications and by using archival data and published memoirs. The analysis reveals that the exceptional success of the Chronicle can be explained by high density and relative decentralisation of the network of its publishers. These results challenge the main claims of the theory of secret organisations.
Highlights
Straipsnyje analizuojami keturi sovietmečio Lietuvoje ėjusių pogrindžio leidinių – „Vyčio“, „Rūpintojėlio“, „Perspektyvų“ ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ – leidėjų tinklai
Tačiau vėliau jos tiražas saugumo sumetimais buvo sumažintas iki 100–150 egzempliorių (Ruzgas 2010), nes „Kronikos“ turinys Lietuvos žmones pasiekdavo per užsienio radiją
Pastaruoju metu itin tobulėjantys socialinių tinklų analizės įrankiai teikia galimybių ne tik vizualizuoti komunikacijos tinklus, bet ir įvertinti kiekybines jų charakteristikas, kurios, kaip parodė šis tyrimas, gali turėti lemiamos reikšmės tinklo veikimui
Summary
Lietuvos pogrindžio periodinių leidinių atsiradimą XX a. 8-ajame dešimtmetyje inspiravo Rusijos samizdato leidiniai. Tačiau vėliau jos tiražas saugumo sumetimais buvo sumažintas iki 100–150 egzempliorių (Ruzgas 2010), nes „Kronikos“ (ir kai kurių kitų leidinių) turinys Lietuvos žmones pasiekdavo per užsienio radiją. Prie tautinės pakraipos leidinių paprastai priskiriami ne tik Lietuvos laisvės lygos kūrėjų leidžiami „Laisvės šauklys“, „Vytis“, bet ir katalikiškojo pogrindžio leidžiama „Aušra“. Iš visų Lietuvos pogrindžio leidinių išsiskiria „Kronika“, kuri, nors priskiriama prie katalikiškosios srovės, buvo skirta ne religinio pobūdžio tekstams, bet žmogaus teisių pažeidimo faktų fiksavimui. Detaliai pogrindžio leidinių analizei pasirinkome po vieną svarbiausią leidinį iš kiekvienos ideologinės savilaidos srovės, išskyrus kultūrinę savailadą (bandyta tirti „Pastogę“, tačiau po interviu su jos redaktoriumi paaiškėjo, kad detalaus tyrimo atlikti neįmanoma, nes dauguma šio leidinio leidyboje dalyvavusių žmonių jau mirę arba nepasiekiami): „Vytį“ iš tautinės srovės, „Perspektyvas“ iš liberaliosios, „Rūpintojėlį“ iš religinės katalikiškosios ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“ kaip atskirą fenomeną Sudėtingiausia metodologinė problema buvo rekonstruoti veikėjų poros tarpusavio ryšius, jei abi veikėjai yra mirę – tokiu atveju (jų nebuvo daug) apie galimus ryšius mėginta išklausti kitų juos pažinojusių žmonių
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
