Abstract
Šiame straipsnyje analizuojama pereinamojo laikotarpio teisingumo studijų būklė, įvertinami atlikti tyrimai, aptariama jų raida, kartu pateikiant atsakymus į kelis probleminius klausimus. Pirmiausia, kas lėmė vyraujančias tyrimų kryptis. Antra, kokios yra esminės šio studijų lauko teorinės bei metodologinės problemos. Trečia, kokių duomenų ir kokio pobūdžio tyrimų šioje srityje vis dar trūksta. Ši analizė grindžiama prielaida, kad tokio pobūdžio akademinė savirefleksija naudinga ne tik patiems pereinamojo laikotarpio teisingumo tyrėjams, bet ir pereinamojo laikotarpio teisingumo strategijas įgyvendinantiems nacionaliniams ar tarptautiniams veikėjams.
Highlights
Induced by the worldwide wave of democratization, transitional justice studies emerged in the late 1980s and early 1990s as a new field of study in democratization
What factors have been shaping the current research trends in the field? Second, what are the major theoretical and methodological problems faced by transitional justice scholars? And what kind of data and research are missing and what information could contribute to the further development of the field? The driving force behind this article is the notion that academic self-reflection is useful for both scholars interested in transitional justice processes and practitioners who are implementing various transitional justice policies nationally and internationally
The article focuses mainly on the literature written by political scientists
Summary
Prieš pradedant analizuoti pereinamojo laikotarpio teisingumo studijų raidą ir pagrindines tyrimų kryptis, būtina atsakyti į klausimą, kaip lauko autoriai supranta pereinamojo laikotarpio teisingumą. Minow[10], Louis Arbouras[11], Joanna Quinn[12], Alexandra Barahona De Brito, Carmen Gonzalez-Enriquez ir Paloma Aguilar[13] pateikia platesnį ir labiau normatyvinį pereinamojo laikotarpio teisingumo apibrėžimą. J. Quinn kalba labai panašiai, aiškindama, jog pereinamojo laikotarpio teisingumas yra „procesas, kurio metu visuomenės pereina iš karo į taiką arba iš represyvaus / autoritarinio režimo į demokratiją, spręsdamos kylančius teisingumo bei socialinių, politinių ir ekonominių institucijų pertvarkymo klausimus“15. Pereinamojo laikotarpio teisingumas yra įgyvendinamas pasitelkiant įvairius mechanizmus, kurie gali turėti skirtingas pasekmes skirtinguose kontekstuose arba būti taikomi skirtingiems tikslams – tai priklauso nuo konkrečios visuomenės poreikių arba perėjimo tipo (pavyzdžiui, jei šalis pereina ne iš autoritarinio režimo į demokratinį, bet iš vieno nedemokratinio režimo į kitą, pereinamojo laikotarpio teisingumo mechanizmai gali būti taikomi siekiant susidoroti su politine opozicija – tokios situacijos šiuo metu yra susiklosčiusios Bangladeše, Ruandoje ir kt.). Siekiant tikslumo bei vertybinio neutralumo šiame straipsnyje siūloma vartoti instrumentinio pobūdžio pereinamojo laikotarpio teisingumo apibrėžimus
Sign-in/Register to view highlights & summary 
Published Version (
Free)
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call