Abstract
Vilija Targamadzė
 Profesorė socialinių mokslų (edukologijos) habilituota daktarėVilniaus universiteto Filosofijos fakultetoEdukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25El. paštas: vilija.targamadze@ku.lt
 
 Džiuginta Valeckienė
 Edukologijos doktorantė Klaipėdos universiteto Socialinės pedagogikos katedra H. Manto g. 84, LT-92264 Klaipėda Tel. + 370 686 68 575 El. paštas: dziugintalt@yahoo.com
 Šiame straipsnyje analizuojama patyčių reiškinio įvardijimo problematika, patyčių mokykloje priežastys, formos, paplitimo mastai ir pasekmės, kurias jaučia tiek patyčių auka, tiek patyčių iniciatorius, tiek ir visa mokyklos bendruomenė. Patyčios yra dominuojanti agresyvaus elgesio išraiška mokykloje, kuriai būdingos tam tikros formos, sąlygota tam tikrų priežasčių. Jeigu nebus kreipiama dėmesio į tai, kad yra būdų nors kaip pažaboti patyčias, ateityje šis elgesys pasireikš daug sudėtingesnėmis agresyvaus elgesio formomis. Be to, paþymėtina, jog patyčios gali turėti ilgalaikių ir trumpalaikių pasekmių ne tik patyčių aukai, bet ir pačiam patyčių iniciatoriui.
Highlights
Bullying leads to long-term consequences both for schoolchildren, who used to be the victims of it, and bullies themselves (Olweus, 1978; Schafer, Korn, Smith, Hunter, Mora-Merchan, Singer, Meulen, 2004)
The article attempts to analyze the interpretation spread of conception of bullying in comprehensive school, emphasizing both multi-dimension of bullying and its purposeful linking to bullying forms, reasons and consequences
Researches of Olweus (1999), Smith, (2000) demonstrate that it is topical when analyzing the phenomenon of bullying at comprehensive school
Summary
Ðiame straipsnyje analizuojama patyèiø reiðkinio ávardijimo problematika, patyèiø mokykloje prieþastys, formos, paplitimo mastai ir pasekmës, kurias jauèia tiek patyèiø auka, tiek patyèiø iniciatorius, tiek ir visa mokyklos bendruomenë. Kaip vienai daþniausiø agresyvaus elgesio formø, kurios daromos mokykloje, skiriama ypatinga svarba: analizuojami patyèiø sampratos ir raiðkos ypatumai ávairiose ðalyse (Olweus, 1973, 1978, 1993; Boulton, Smith, 1994, Arora, 1996), lyginami duomenys apie patyèiø paplitimo mastus (Olweus, 1999), gilinamasi á lyèiø, amþiaus, klasës santykiø skirtumus, susijusius su patyèiø patyrimu (Farrington, 1991, 1993; Bjorkqvist, Lagerspetz, Kaukiainen, 1992; Pellegrini, Long, 2002; Pepler, 1998), tiriamos patyèiø iniciatoriø bei jø aukø charakteristikos (Olweus, 1993; Boulton, Underwood, 1995; Craig, 1997, Rigby, 2003), ieðkoma patyèiø patyrimo ir psichosomatiniø negalavimø ar net ávairiø psichiniø sutrikimø pasekmiø sàsajø (Dawkins, 1995; Forero, McLellan, Rissel, Bauman, 1999). Remiantis ávairiø uþsienio ðaliø mokslininkø atliktø tyrimø duomenimis, galima teigti, jog patyèias mokykloje patiria nuo 15% iki 20% mokiniø (Olweus, 1973, Rigby 1999). Valeckienës (2004) tyrimo nustatyta, jog 7% 4–8 klasiø mokiniø yra nuolatinës patyèiø aukos, 9% patyèiø patiria kartà per savaitæ, o bent kartà patyèiø yra patyræ 77% respondentø. Ðiame kontekste kyla mokslinës problemos plotmës klausimas: Ar galima patyèiø sampratos interpretacinëje erdvëje iðryðkinti patyèiø prieþasèiø, formø bei pasekmiø aspektus tarp mokyklinio amþiaus vaikø?.
Sign-in/Register to view highlights & summary 
Published Version
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call