On the definition of genre

Danguolė Kalinauskaitė

doi:10.15388/tk.2014.17455

Abstract

Text genres fall within the scope of interest of text linguistics. However, genre studies are not limited to this branch of linguistics, because the methods appropriated for this kind of studies vary to a large extent. An in-depth linguistic study of texts and their language inevitably goes beyond the limits of a few branches of linguistics: it combines the theory of semantics, pragmatics and text linguistics, including their methods. Moreover, corpus linguistics seems to be of specific importance in this kind of studies, including both the diachronic and synchronic aspects of study.Some researchers treat text genre linguistics as a separate branch of linguistics (see Heinemann 2000, Gansel 2011).The present paper suggests that the understanding of genre should not be limited to a certain set of textual conventions; it could be treated as a meaningful communicative action. In this context, genre recognition by informants seems to be of paramount importance. This approach to the genre, including the invocation of genre recognition, is fundamental in arguing that any texts, even short ones, could be analyzed as independent and produced under certain genre rules identified in the texts. The author of this paper adheres to the view that text units meaningful in communication and functioning without reference to other texts should be regarded as independent texts. Texts meaningful in communication refer to those conveying information, emotions, attitudes, etc., i. e. the addressers of such texts communicate with their addressees, and the latter perceive and recognise such texts as an expression of certain communicative situations.This paper discusses headlines in the news portals as one of the objects of independent text studies to substantiate the theoretical foundation introduced in the paper. It also presents the results of a pilot survey carried out to identify how internet users perceive headlines in the news portals. The results of the survey suggest that headlines in the news portals could be perceived as texts with a communicative purpose and the means to achieve it. Therefore headlines could be treated as characterized by certain attributes that help identify them as specific texts.

Highlights

Nuodugnus lingvistinis tekstų ir jų kalbos tyrimas neišvengiamai peržengia kelių kalbotyros šakų ribas: jame susijungia semantikos, pragmatikos, teksto lingvistikos sričių teorija ir šių sričių tyrimuose taikomi metodai, o užsienio šalių praktika rodo, kad tokiuose tyrimuose ypač svarbus vaidmuo tenka tekstynų lingvistikai
Šiame straipsnyje ir pristatomi minėtų skirtingų mokslo sričių tyrėjų požiūriai į žanrą
Toks žvilgsnis į tą patį objektą iš skirtingų mokslų pozicijų, straipsnio autorės nuomone, reikalingas pirmiausia tam, kad būtų galima pamatyti, jog, kaip bepažvelgus, žanro esmė nesikeičia, tik nelygu žiūros į patį žanrą taškas, nelygu ir kaip žvelgiama į jo realizavimo formą – tekstą: ar jis suvokiamas kaip produktas, t. y. baigtinis vienetas, ar kaip procesas

Summary

Žanro apibrėžties klausimu

Anotacija Šis straipsnis – daugiau apžvalginis nei analitinis. Jame pristatomos skirtingų mokslo sričių tyrėjų teorinės nuostatos žanro apibrėžties klausimu, kuriomis remiantis persvarstoma žanro samprata, lygiagrečiai jai – ir teksto koncepcija. Vienokios formos ir turinio komunikacijos laukiama vienokioje situacijoje, kitokios – kitokio žanro bendravimo reikalaujančioje situacijoje – tai rodo, kaip mūsų komunikaciniai veiksmai yra formuojami konkretaus žanro; ilgainiui vienokia ar kitokia komunikacija tekstais gali įgauti ir ne visai tipišką konkrečiam žanrui formą, nukrypti nuo normos, žanras gali, nors ir nežymiai, būti modifikuotas, tad vienaip ar kitaip gali pakisti ir konkretaus žanro koncepcija – tai rodo, kad komunikaciniai veiksmai taip pat formuoja žanrą, ne tik šis juos; o tai, jog žanras ir pats savaime yra komunikacinis veiksmas, išvestina iš to, kad bet koks bendravimas tekstais tėra jo realizavimo forma, padaranti žanrą matomą, įkūnijanti jį, tačiau kaip reiškinys yra svarbus pats žanras, tik jo kaip tokio esmė nesuvokiama niekaip kitaip nei per tekstus, perteikiančius ir įgyvendinančius komunikacinius tikslus, kurių siekiama. Kad užsienio šalyse, kur šiuo metu žanrų tyrimai jau yra itin išplėtoti ir įvairiapusiai, tik ėmus žanrą suvokti būtent kaip prasmingą komunikacinį veiksmą, paremtą tam tikrais motyvais ir pasitelkiamą siekiant konkrečių tikslų, dėmesys atkreiptas į tokius tekstinius vienetus, kurie nebuvo vertinti kaip galintys tapti savarankiškų tekstų tyrimų objektu. Neantraštės, nurodytos kaip antraštės daugiau nei pusės (54,55–100 %) respondentų mažiau nei pusės (9,09–51,52 %) respondentų

Neatpažintų neantraščių dalis

On the definition of genre