Abstract
Tyrimo tikslas – atskleisti COVID-19 pandemijos metu nuotoliniu būdu dirbusių Lietuvos savivaldybių įmonių darbuotojų psichosocialinės rizikos ypatumus, susijusius su virtualia komunikacija ir darbo intensyvėjimu, aprašyti nuotolinio darbo (ND) reikšmę darbuotojų sveikatai ir profesinei gerovei, pateikti užsienio tyrimų išvadas šiais klausimais. Tyrimo metodika. Kokybiniame tyrime dalyvavo 29 specialistai (4 vyrai ir 25 moterys) iš 17 skirtingų Lietuvos savivaldybių įmonių, kurių dydis svyravo nuo 10 iki 1 104 darbuotojų. Duomenys buvo renkami pasitelkiant fokusuotų grupių diskusijų metodologiją. Organizuotosdviejų grupių diskusijos: 1 grupė (n = 11) – vadovai ir jiems atstovaujantys asmenys, 2 grupė (n = 18) – kiti darbuotojai. Tyrimo gairės parengtos vadovaujantis Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2021 m. atliktu tyrimu. Duomenų analizė atlikta remiantis teminės analizės principais.Rezultatai ir išvados. Lietuvos savivaldybių įmonių darbuotojų psichosocialinė rizika ND metu padidėjo, tai turėjo reikšmės jų sveikatai ir gerovei. Tyrimo dalyviai skundėsi tiek psichikos sveikatos simptomais (stresu, įtampa, nerimu, suirzimu, baime ir netikrumu dėl ateities), tiek somatiniais kaulų ir raumenų, virškinimo sistemų, regos simptomais, kuriuos siejo su pervargimo nulemta psichoemocine įtampa. Padidėjusios psichosocialinės rizikos priežastis jie siejo su darbo suintensyvėjimu ND metu, virtualia komunikacija, informacijos pertekliumi, naujų technologijų naudojimu, taip pat pandemijos kontekstu. Vienas svarbiausių virtualaus bendravimo iššūkių – sutrikusi komunikacija ir nepakankamas emocinis kontaktas su kitais darbuotojais, socialinė izoliacija. ND metu įmonių bendruomenės sukūrė naujus darbo procesus ir virtualaus bendravimo praktikas, stengėsi sumažinti darbuotojų psichologinę įtampą, taikė sveikatos stiprinimo priemones. Pasaulio mokslinėje literatūroje neigiamas ND poveikis profesinei sveikatai siejamas su technostresu ir kognityvinė perkrova, kurią lemia virtualus bendravimas bei darbo intensyvėjimas. Psichosocialinių ir organizacinių veiksnių poveikis sveikatai daugiausia priklauso nuo darbo organizavimo praktikos ir kontekstinių veiksnių.
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callSimilar Papers
Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
