Nasalization: an overview of the notion and research

Edita Butkauskaitė

doi:10.15388/lk.2010.22858

Abstract

Nasalization, treated both from a phonetic and phonological point of view, has a rather long history of research. It was first described in reference to nasal sounds in the 5th century BC. Nowadays it is mostly treated in the context of abundant experimental research into nasal and nasalized sounds and is based on radiographic, electrographic, nasographic, fiberoscopic and aerodynamic data.In traditional phonetic studies a nasalized segment is understood as a sound whose production involves a flow of air through the mouth and nose; nasalization is defined as the production of a sound when the velum is lowered so that some air passes through the nose.Linguistic studies of Lithuanian and other researchers have identified three types of nasalization: nasal vowels, nasalized vowels and nasal consonants. Only about one fourth of world languages have nasal vowels in their inventory and they are treated as individual phonemes. French is one of the few examples of such languages. In linguistic studies such nasalization is also called contrastive. In languages which have no nasal vowels, nasalization occurs next to or between the nasal consonants [m] and [n]. The type of nasalization is referred to as contextual nasalization; their respective sounds are called nasalized vowels. The notion of nasalization also includes nasal consonants, whose production also involves the air escaping through the mouth and nose.Nasalization has been extensively discussed in the studies on phonetics and phonology produced by foreign researchers, especially those investigating English and French. The studies include both theoretical papers and overviews of experimental research focusing on investigating both sound length and quality. In Lithuania investigation into nasalization has only just started.

Highlights

Išsamesnę šio reiškinio tyrimų istoriją galima rasti užsienio lingvistų darbuose
Toks nazalizacijos tipas dar vadinamas kontekstine nazalizacija, o garsai – nazalizuotaisiaisbalsiais ; 4) nazalizuoti ir nenazalizuoti balsiai yra tų pačių fonemų variantai arba alofonai; 5) į nazalizacijos sąvoką įeina ir nosiniaipriebalsiai , artikuliuojami ir burnos, ir nosies ertmėse; 6) ir lietuvių, ir užsienio lingvistų darbuose sutartinai teigiama, kad nazalizuotieji balsiai tariami ilgiau nei nenazalizuotieji; 7) daugumos užsienio autorių svarbiausiu akustiniu nazalizuotųjų balsių požymiu paprastai laikomas pirmosios formantės (F1) pažemėjimas, taip pat pastebėta, jog nosinė artikuliacija lemia ir prie antrosios formantės (F2) žemėjimą; lietuvių tyrėjai aiškių rezultatų pateikti negali, nes iki šiol nėra atliktų eksperimentinių tyrimų; 8) užsienio lingvistų darbuose, nagrinėjant nazalizacijos ypatybes, dažnai nurodomas nulinės formantės (F0) susidarymas spektre ir antirezonansas; lietuvių mokslinėje literatūroje, skirtoje nazalizacijai aptarti, tokiomis sąvokomis kol kas neoperuojama; 9) nazalizacija užsienio autorių darbuose gana išsamiai išnagrinėta, gausu ne tik teorinių, bet ir eksperimentinių tyrimų apžvalgų; Lietuvoje šio reiškinio nagrinėjimas dar tik žengia pirmuosius žingsnius

Summary

Introduction

N. Stevens padarė išvadą, jog nazalizacija tiesiogiai nepriklauso nuo gretimų nosinių priebalsių skaičiaus, t.y. negalima teikti, kad NVN pozicijoje balsiai nazalizuojami stipriau nei NVC ar CVN pozicijose, todėl apie balsių nazalizaciją galima kalbėti visais šiais atvejais – NVC, CVN ir NVN (Chen, Slifka, Stevens 2007: 905–908). Prancūzų kalbos nazalizuotųjų balsių tyrimų yra visai nedaug, kur kas daugiau tiriami nosiniai balsiai kaip specifinis ir retai kitose kalbose pasitaikantis reiškinys.

Results

Conclusion