Abstract

The paper deals with the narrative production of developing Lithuanian bilingual children (L1 – Lithuanian, L2 – English). The material was collected in four Lithuanian language schools based in London. The study employs the method of story generation. During the experiment, the participants were asked to tell a story according to a 6 picture sequence Cat Story (Hickmann 2003; Gagarina et al. 2012). There were 100 Lithuanian bilingual children (4-10 years old) from middle-class families involved in the experiment. They all lived in London and attended private Lithuanian schools (~3-6 hours per week). The narratives were recorded, transcribed and morphologically annotated for an automatic analysis of narrative language using CHILDES software. During the analysis, the general productivity and lexical diversity (the number of words, the number of utterances, mean length of utterance, type/token ratio) of the narratives were investigated.The results obtained demonstrate significant differences in productivity and lexical diversity among six age groups. The narratives of older children have been found to be longer; they also include more words, consist of more utterances, which on average are longer. A comparison of bilingual and monolingual children's narratives has revealed that bilingual children are capable of producing more words, while the lexical diversity of nouns, verbs and adjectives is similar in bilingual and monolingual children’s narratives or, in some cases, higher in the narratives of monolingual children. These indicators of productivity and lexical diversity suggest that the native Lithuanian language acquired in a bilingual environment is similar to the Lithuanian language acquired in a monolingual language environment.

Highlights

  • The paper deals with the narrative production of developing Lithuanian bilingual children

  • The material was collected in four Lithuanian language schools based in

  • The study employs the method of story generation

Read more

Summary

Dvikalbių vaikų rišliojo pasakojimo produktyvumas ir leksinė įvairovė

Anotacija Straipsnyje analizuojamos dvikalbių (lietuvių-anglų) vaikų, gyvenančių anglų kalbos aplinkoje, lietuvių kalbos ypatybės. Žinių apie tyrimo dalyvius suteikė tėvų / globėjų užpildytos sociolingvistinės anketos, kuriomis siekta išsiaiškinti: (a) bendrą informaciją apie vaiką ir jo šeimą (vaiko gimimo metus, šalį, kurioje vaikas gimė, vaikų skaičių šeimoje ir pan.); (b) informaciją apie vaiko raidą (kada vaikas pradėjo sakyti pirmuosius žodžius, ar vaikas yra turėjęs kokių kalbos sunkumų, klausos sutrikimų ir pan.); (c) informaciją apie kalbas, kurias vaikas vartoja, kalbų santykį (ar vaiką prižiūrėjo auklė, jeigu taip, ar ji kalbėjo lietuviškai ar kita kalba, ar vaikas lankė darželį, jeigu taip, kiek valandų per dieną, kokiomis kalbomis vaikas kalba, kaip kalbõs pasirinkimas priklauso nuo aplinkos, kurioje vaikas bendrauja, ir asmenų, su kuriais vaikas kalba); (d) tėvų nuomonę apie vaiko vartojamas kalbas (kuria kalba vaikas kalba geriausiai, kuria kalba vaikas geriau kalba, kurią geriau supranta ir pan.). Leksinė įvairovė Ištyrus rišliuosiuose pasakojimuose pavartotų visų žodžių LGFĮ indekso vidurkius matyti, kad įvairaus amžiaus dvikalbių vaikų rišliesiems pasakojimams būdingas 0,54–0,61 LGFĮ indekso vidurkis (žr. 1 lentelę)

LGFĮ indekso vidurkiai
Daiktavardžio LGFĮ indekso vidurkis
Daiktavardžio LGFĮ indekso vidurkis Veiksmažodžio LGFĮ indekso vidurkis
Literatūros sąrašas
Findings
Agnė Blažienė
Full Text
Published version (Free)

Talk to us

Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have

Schedule a call