Abstract
The Lithuanian picture of house/home is deeply rooted in folk tradition – the ideal home is the rural home of a person’s childhood. In Lithuanian, there are two expressions that are used to designate the concept, the singular namas – which dictionaries tersely define as a building – and the plural namai, which stands for a broader space and a family staying together. The author discusses synonyms (and quasi-synonyms), antonyms (accenting the opposition between familiarity and strangeness), derivatives and collocations of these words. She reports the results of a questionnarie, which show that namas/namai is often mythicised as a paradise on earth, with the important motif of returning home. Proverbs keep guard over patriarchal relations in the family and portray home as a stronghold. Journalistic texts introduce the concept of a cosmopolitan home, open to the world. The features of the Lithuanian base picture of namas/namai are discussed according to the basic semantic aspects: social, psychosocial (sacralisation of home), mental, physical and functional (home as a shelter protecting individuals from the strange world they fear). Two profiles of the Lithuanian home are identified in the study: a romantic rustic profile grounded in the lasting relationship with the family, and a European, intelligentsia profile located wherever there are (any) people.
Highlights
Lietuvio namų vaizdas iki šių dienų giliai įsišaknijęs liaudiškame diskurse – tam tikru idealu laikomi namai kaime, kuriuose prabėgo gražiausios vaikystės akimirkos
jam nebaisios vėtra ir liūtys
I–II, 1825–1830, Rkp. ,,Vakarinės naujienos“ „Moksleivis“ ,,Kauno diena“ ,,Verslo žinios“ ,,Lietuvos aidas“ ,,Šiaurės Atėnai“ http://archyvas.vz.lt http://www.mignalina.lt http://www.manonamai.lt http://www.asirpsichologija.lt http://mieste.delfi.lt http://pasmama.tv3.lt http://www.manonamai.lt http://www.bernardinai.lt http://www.tekstai.lt
Summary
Namų pavadinimų bei susijusių su jais derivatų grupė pasižymi dideliu įvairumu. Labiausiai išsiplėtusias derivatų grandines sudaro: pagrindinių žodžių mažybinės formos; žodžiai, pavadinantys namų gyventojus arba asmenis, kokiu nors būdu susijusius su namais; žodžiai, įvardijantys judėjimą namų link arba buvimą juose (prieveiksminiai dariniai); žodžiai, žymintys namų funkcijas; pavieniai derivatai, žymintys namų charakteristikas jų kultūrinių konotacijų kontekste. Žyminčių namo gyventojus arba kitaip su namu susijusius žmones, kurių darybinį pamatą sudaro leksema namas, taip pat gausi. Namai – tai vieta, kurioje noriai būnama, su kuria jaučiamas ypatingas nenutrūkstamas ryšis, dėl to į juos vykstama, grįžtama (šie žodžiai taip pat gali būti vartojami mažybinėmis formomis: namytužių – darinys su dvigubu mažybiniu formantu), namiškiai patiria tiek teigiamas (namauti, namykštystė), tiek neigiamas (savanamė) būsenas. 49), nėra išplėtotų kolokacijų, tačiau žodynas pateikia keletą įdomesnių derivatų, gausiai paaiškindamas juos artimos reikšmės žodžiais: Dom – namaj; Do domu – namon; W domu – namie; Dom poprawy – patajsos namai; Domak – namie auges, nebŭwielis; Domator – damatūras, mŭlkis, mŭkszas, auges o ne brendes; Domek – namelej; Domowy – naminis, domowa wojna – karione tarp sawes; Domorosły – namieaugis; Domownik – namiszkis; Domówstwo – namiszkej; namun draugiste. Pastebimas ir vertinamasis namų aspektas – teigiamai vertinami nuosavi namai bei geri santykiai tarp namiškių; leksikografų kritikuojami žmogaus užsisklendimas savyje bei psichinės ydos
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Free) 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
