Abstract
Šiame straipsnyje gvildenamas klausimas, ar Lietuvos rusai, kurie teigia moką lietuvių kalbą, t. y. laikytini dvikalbiais, gali būti įvardijami kaip dvikultūrės tapatybės individai, ar jie išlieka vienkultūrio identiteto. Kitaip tariant, svarstoma, kiek lietuviškoji kultūra yra artima ir svarbi tikslinės grupės respondentams. Tiriamoji medžiaga – projekto „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ metu atlikti kiekybiniai ir kokybiniai interviu. Kiekybinių apklausų duomenys apdoroti SPSS programa ir tada analizuoti. Kokybiniai interviu tirti kokybinės turinio analizės metodu. Išanalizavus tiriamąją medžiagą galima daryti prielaidą, kad trijų Lietuvos didžiųjų miestų rusai yra išsaugoję tautinį identitetą, bet turi ir dvikultūrės tapatybės bruožų, lietuvių kalbos mokėjimas daro įtaką respondentų kultūrinės tapatybės kaitai, o dvikalbystė Lietuvoje gali būti laikoma dvikultūrės tapatybės akstinu (nebūtinai laidu).
Highlights
The article seeks an answer to the question whether Russians
how much Lithuanian culture is important to the respondents of the target group
The data of quantitative surveys were processed by the SPSS program
Summary
Remiantis projekto „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ (2007– 2009 m. rėmė Valstybinis mokslo ir studijų fondas) metu gautais duomenimis (žr. Vilkienė 2010), daugiakalbystė, t. y. gebėjimas vienokiu ar kitokiu lygiu vartoti kelias kalbas, didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra nenuneigiamas faktas. Remiantis projekto „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ Y. gebėjimas vienokiu ar kitokiu lygiu vartoti kelias kalbas, didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra nenuneigiamas faktas. Pavyzdžiui, beveik visi Vilniaus ir Klaipėdos kitataučiai gyventojai, be savo gimtųjų kalbų, teigė moką lietuvių kalbą: Vilniuje deklaravo visai lietuviškai nemoką 1 proc., Klaipėdoje – 0,2 proc. Neabejotina, kad kalba yra svarbi kultūros dalis, tačiau asmens gebėjimas vartoti kelias kalbas savaime nelemia keliakultūrės individo tapatybės (plačiau: Butler, Hakuta 2006, 132). Analizės pagrindas – projekto „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ metu atlikti kiekybiniai ir kokybiniai interviu. Analizuotus kokybinius interviu Vilniuje ir Klaipėdoje atliko Vilniaus universiteto dėstytojos Jelena Brazauskienė, Kinga Geben, Ala Lichačiova, Loreta Vilkienė ir studentas Arturas Zapolskij.
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
