Abstract
Mentalizacija yra elgesio supratimas susiejus su intencionaliomis psichikos būsenomis. Nors šis gebėjimas literatūroje apibrėžiamas šiek tiek skirtingai, taip pat šiek tiek skirtingai aiškinama jo raida, pastaruoju metu vis didėja susidomėjimas tarpasmeniniais mentalizacijos raidos veiksniais. Fonagy, Steele, Steele, Moran ir Higgitt (1991), taip pat Fonagy, Gergely, Jurist ir Target (2004) siūlomas požiūris, kai vaikų prieraišumas ir tėvų mentalizacija yra suprantami kaip itin reikšmingos vaikų mentalizacijos raidos prielaidos, yra plačiau aprašomas ir empiriškai tikrinamas ankstyvoje vaikystėje. Vidurinėje vaikystėje ir paauglystėje, vykstant reikšmingiems prieraišumo sistemos pokyčiams, prieraišumo ir tėvų mentalizacijos vaidmuo vaiko mentalizacijos raidai ir sklaidai nėra apibrėžtas. Šios apžvalgos tikslas yra atskleisti ir analizuoti svarbiausius empirinius atradimus, susijusius su mentalizacijos vaikystėje ir paauglystėje tyrimais ir taip išryškinti ir kritiškai įvertinti vaiko prieraišumo ir tėvų mentalizacijos, kaip pagrindinių teoriškai postuluojamų veiksnių, vaidmenį vaiko mentalizacijos raidai. Apžvelgti tyrimai rodo, kad gera tėvų mentalizacija yra svarbi saugiam prieraišumui ir psichikos teorijos įgijimui ankstyvoje raidoje, atskleidžia motinų reflektyviosios funkcijos prieraišumo santykiuose svarbą organizuotoms vaiko prieraišumo strategijoms. Be to, prasta motinų reflektyvioji funkcija siejasi su dezorganizuotu prieraišumu, o šis, skirtingų tyrimų duomenimis, yra susijęs su prastesniais mentalizacijos gebėjimais tiek ankstyvoje, tiek vėlesnėje raidoje. Nors prieraišumo, saugumo ir mentalizacijos ryšys lieka svarbus ir vidurinėje vaikystėje, ir paauglystėje, tyrimai pateikia skirtingų duomenų apie strategijų reikšmę mentalizacijos naudojimui ir kartu rodo, kad ne tiek prieraišumo saugumas, kiek prieraišumo sistemos organizavimas apskritai yra sėkmingos mentalizacijos raidos sąlyga. Empiriniai duomenys rodo, kad motinų mentalizacija būna svarbi vaiko mentalizacijai ir vėlesnėje raidoje, kartu atskleisdami skirtingų motinos mentalizacijos gebėjimo dėmenų reikšmę vaiko ir paauglio mentalizacijos raiškai. Kita vertus, vis dar nepakanka empirinių duomenų, kurie leistų paaiškinti galimus aptariamų procesų sąveikos vėlesnėje raidoje mechanizmus. Apžvelgus esamus tyrimus galima teigti, kad Fonagy ir kolegų siūlomas požiūris gali būti iš dalies perkeltas ir į vėlesnę raidą: tiek tėvų mentalizacija, tiek vaiko prieraišumas yra svarbūs vaiko mentalizacijos veiksniai.
Highlights
Mentalizacija, apibūdinama kaip gebėjimas suprasti savo ir kito žmogaus vidinį pasaulį, reaguoti ne tik į matomą elgesį, bet ir į už jo slypinčias psichikos būsenas, yra vienas esminių žmogaus gebėjimų
Šiame straipsnyje remiamasi šiuolaikine psichodinamine raidos samprata, kai gebėjimui suprasti vidinį pasaulį vartojama mentalizacijos sąvoka ir dalyje šios krypties empirinių tyrimų ji operacionalizuojama kaip reflektyvioji funkcija (Fonagy et al, 1991; Ha, Sharp, Ensink, Fonagy, & Cirino, 2013; Slade, 2005)
In this context, the aim of this paper is to analyze and to reveal the most important empirical findings related to the study of mentalisation in childhood and adolescence
Summary
Mentalizacija yra elgesio supratimas susiejus su intencionaliomis psichikos būsenomis. Šios apžvalgos tikslas yra atskleisti ir analizuoti svarbiausius empirinius atradimus, susijusius su mentalizacijos vaikystėje ir paauglystėje tyrimais ir taip išryškinti ir kritiškai įvertinti vaiko prieraišumo ir tėvų mentalizacijos, kaip pagrindinių teoriškai postuluojamų veiksnių, vaidmenį vaiko mentalizacijos raidai. Taigi šios apžvalgos tikslas yra atskleisti ir analizuoti svarbiausius empirinius atradimus, susijusius su mentalizacijos vaikystėje ir paauglystėje tyrimais ir taip išryškinti ir kritiškai įvertinti vaiko prieraišumo ir tėvų mentalizacijos, kaip pagrindinių teoriškai postuluojamų veiksnių, vaidmenį vaiko mentalizacijos raidai. Šalia mentalizacijos termino (Fonagy et al, 2004) yra keletas kitų sąvokų, vartojamų įvardyti gebėjimui suprasti vidinį pasaulį, tai – psichikos teorija (Baron-Cohen, Leslie, & Frith, 1985), refleksijos (Fonagy & Target, 1997) arba reflektyvioji (Slade, 2005) funkcija, motinos numanymas apie vaiko psichiką (Meins et al, 2002). Mentalizacijos terminijos įvairovė tyrimuose, analizuojančiuose tėvų mentalizacijos ir vaikų prieraišumo sąsajas su vaiko mentalizacija
Sign-in/Register to view highlights & summary 
Published Version
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call