Abstract
Šiuolaikinė švietimo paradigma diktuoja perėjimą prie tokio mokymo (-si), kuris neatsiejamas nuo bendradarbiavimo tarp šeimos ir mokyklos, patirtinio mokymos (-si) bei aktyvaus socialinių partnerių įsitraukimo. Tokio mokymo (-si) rezultatas yra asmuo (agent), gebantis ir norintis įsitraukti į socialinį procesą, mokantis rasti galimybę ne tik kelti, bet irįgyvendinti savo tikslus, juos lanksčiai derindamas prie situacijos ar turimų išteklių. Toks asmuo gali būti apibrėžtas kaip įgalintasis asmuo. Akivaizdi šiandienos edukacinė tendencija – asmenų, dalyvaujančių švietimo sistemoje, stiprinimas pasitelkus socialinį įgalinimą. Šiuolaikiniuose socialiniuose moksluose socialinio įgalinimo koncepcija yra reikšminga. Manoma, kad tai yra vienas iš svarbiausių gyvenimo kokybės rodiklių. Įgalinimas yra procesas, kuris dėl savo tarpdiscipliniškumo bei daugiamatiškumo yra apibrėžiamas įvairiai ir nėra sutarta dėl vienos definicijos (Page, Czuba, 1999). Esamų apibrėžimų analizė atskleidžia, kad socialiniame diskurse įgalinimas pirmiausiai interpretuojamas veiklos kontekste. Asmens gebėjimas veikti nepriklausomai ir priimti sprendimus yra pagrindinis socialinio įgalinimo rodiklis. Asmuo veikia nepriklausomai, taip sustiprindamas įtaką tiek savo, tiek visuomenės gyvenime. (Erb, Kaindl, 2007; Hurrelmann, 1986). Pedagogikos mokslas įsitraukė į socialinio įgalinimo tyrimus. Konstruojamos mokslinės interpretacijos siūlančios keisti esamą pedagoginę mintį. Judama nuo tradicinio pedagoginio diskurso link bendradarbiaujančio modelio, akcentuojančio besimokantįjį kaip individą su unikalia pasaulėžiūra. Postmodernus laikmetis švietimui ir ugdymui kelia abipusės pagarbos, o ne paklusnumo diegimo tikslą. Sparti technologijų pažanga keičia švietimo koncepcijos interpretaciją ir švietėjo bei besimokančiojo vaidmenis. Svarbi tampa kiekvieno asmens savarankiško mokymosi visą gyvenimą atsakomybė bei pagarba visų švietimo dalyvių kompetencijoms. Straipsnyje tiriama medijų ir informacinio raštingumo svarba įgalinimo procese. Apibūdinami medijų ir informacinio raštingumo komponentai bei veikimo mechanizmai. Ieškomi atsakymų į klausimus: • Koks yra pagrindinis medijų ir informacinio raštingumo ugdant tikslas? • Koks yra medijų ir informacinio raštingumo turinys? • Kaip integruoti medijų ir informacinį raštingumą į mokymo(si) procesą?
Highlights
The science of pedagogy has got involved in the research on social agency in order to construct its scientific interpretation of the necessity to change the way of pedagogical thinking – namely, to direct the pedagogical discourse of moral obligation towards the cooperative model, putting emphasis on the learner as a person whose personal viewpoint is to be respected, and not as an individual who does not comprehend what he/she is doing
This paper explores media literacy as the key component of agency and describes the mechanism of agency empowerment through the media education process, in an effort to find answers to the following questions: What is the key aim of media education? What is the content of media education? How media education ought to be integrated in the didactics of pedagogy and the teaching/learning process? Keywords: agency, agent, media literacy, empowering agency
Agency is one of the most important quality of life indicators in the 21st century, one that has been mentioned both in the leading policy and education resolutions, one that enters the routine of societal everyday life more frequently and which the media dubs as “the mastery of life”. (Rubene, 2015) The research interest about an agent in social sciences has been flourishing since the 1980s, bringing substantial changes in the subject’s perception in childhood research as well. (Raithelhuber, 2008)
Summary
The contemporary education paradigm determines the transition from the investment aspects (duration, place, teaching methodology) towards the learning outcomes closely linked to active, experiential learning, which substantiates the necessity for new types of partnership – for instance, the involvement of social partners, as well as the promotion of new types of cooperation between schools and families. The science of pedagogy has got involved in the research on social agency in order to construct its scientific interpretation of the necessity to change the way of pedagogical thinking – namely, to direct the pedagogical discourse of moral obligation towards the cooperative model, putting emphasis on the learner as a person whose personal viewpoint is to be respected, and not as an individual who does not comprehend what he/she is doing. It is the mutual respect, rather than obedience, which is the goal of education and upbringing in the post-modern environment. This paper explores media literacy as the key component of agency and describes the mechanism of agency empowerment through the media education process, in an effort to find answers to the following questions: What is the key aim of media education? What is the content of media education? How media education ought to be integrated in the didactics of pedagogy and the teaching/learning process? Keywords: agency, agent, media literacy, empowering agency
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
