Abstract
The article deals with the mediatization theory, particularly with the problem of its status in the communication theory and research. The article discusses the relationship of the mediatization theory with the traditional mass communication research and the classical media theory, as well as the main currents of mediatization theory – (1) institutional and (2) social-constructivist – and their conceptions of mediatization, based, respectively, on the notions of (1) media logic and (2) metaprocess. The article suggests that contemporary forms of the mediatization theory generally should be considered as an aprioristic holistic theory of social explanation proposing a methodological approach to the research of interaction between the media and society rather than an empirically based description of the social reality.
Highlights
Medijų problematika sparčiai įsitvirtina šiandieniuose komunikacijos moksluose
Kokiais šaltiniais ši teorija remiasi? Koks jos santykis su komunikacijos tyrimų tradicija ar ankstesniais bandymais teorizuoti medijas? Galiausiai, kokio lygmens tai teorija, ar kartais jos proponentai nesitiki, o oponentai nereikalauja iš jos per daug?
Trumpai apžvelgus mediatizacijos teorijos santykį su komunikacijos tyrimų tradicija ir vidines šios teorijos sroves, čia keliamas klausimas, kokią vietą ši teorija turėtų užimti komunikacijos moksluose? Straipsnyje siūloma mediatizacijos teoriją traktuoti kaip holistinę aiškinimo teoriją, pagrindiniu socialinės kaitos veikėju laikančią medijų ir visuomenės sąveiką
Summary
Straipsnyje analizuojama mediatizacijos teorija ir jos statusas šiandieniuose komunikacijos moksluose. Nagrinėjamas šios teorijos santykis su masinės komunikacijos tyrimų tradicija ir klasikine medijų teorija, aptariamos svarbiausios mediatizacijos teorijos srovės – (1) institucinė ir (2) socialinio konstruktyvizmo, bei joms būdingos mediatizacijos sampratos, paremtos (1) medijų logikos ir (2) metaproceso koncepcijomis. Straipsnyje siūloma šiandienę mediatizacijos teoriją laikyti ne tiek empirija grįstu socialinės tikrovės aprašymu, kiek apriorine holistine aiškinimo teorija, pateikiančia metodologinį medijų ir visuomenės sąveikos tyrimų pagrindą. 153), bet ir dėl to, kad, kaip pažymi buvusi Tarptautinės komunikacijos asociacijos prezidentė Sonia Livingstone, visuose komunikacijos tyrimuose aiškiai pastebima bendra tendencija nuo masinės komunikacijos ir jos poveikio auditorijai tyrimų pereiti prie medijų ir santykio su įvairiomis socialinio ir kultūrinio gyvenimo sritimis tyrimų. Trumpai apžvelgus mediatizacijos teorijos santykį su komunikacijos tyrimų tradicija ir vidines šios teorijos sroves, čia keliamas klausimas, kokią vietą ši teorija turėtų užimti komunikacijos moksluose? Trumpai apžvelgus mediatizacijos teorijos santykį su komunikacijos tyrimų tradicija ir vidines šios teorijos sroves, čia keliamas klausimas, kokią vietą ši teorija turėtų užimti komunikacijos moksluose? Straipsnyje siūloma mediatizacijos teoriją traktuoti kaip holistinę aiškinimo teoriją, pagrindiniu socialinės kaitos veikėju laikančią medijų ir visuomenės sąveiką
Sign-in/Register to view highlights & summary Sign-in/Register to access full text options 
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a call
