Lithuanian temporal adverbials: position in the system of temporal expressions and a review of semantic research

Indrė Makauskaitė

doi:10.15388/lk.2016.22592

Abstract

Expression of time is an important field in linguistic research. In Lithuanian linguistics, the study of time has focused first and foremost on tense and aspect systems. Therefore, Lithuanian language has developed a big diversity of means to encode time, e.g. noun cases (vasarą ‘in summer’) and noun phrases (liepos vakarą ‘in July evening’), prepositional phrases (po darbo ‘after work’), adverbs (netrukus ‘soon’), subordinate clauses (kai nustos lyti ‘when it stops raining’). All of them despite their different grammatical status are suggested to be called temporal adverbials. ‘Adverbial’ is a quite new notion in Lithuanian linguistics, it was first presented in the studies of stance adverbials but is also convenient in the field of linguistic expression of time. The purpose of the paper is to demonstrate the necessity of distinguishing a semantic-functional class of temporal adverbials in Lithuanian linguistics and to show their position in the system of means that encode time. The second part of the paper presents a few semantic models of the temporal adverbials made by foreign linguists and the semantic research of Lithuanian temporal means that should be regarded as temporal adverbials.

Highlights

TYRIMO OBJEKTAS IR TIKSLAI Šio apžvalginio pobūdžio tyrimo objektas – lietuvių kalbos laiko adverbialai
Laiko raiškos tyrimams „deiksės“ sąvoka labai svarbi, tačiau akademinėse lietuvių kalbos gramatikose ši sąvoka neminima, jose kalbama ne apie deiktinį ir santykinį laiką, bet apie absoliučią ir santykinę laiko reikšmes: absoliučiomis veiksmažodžių laikų reikšmėmis laikomos tos, kurios skiriamos pagal kalbamąjį momentą, o tos, kurios skiriamos pagal kitą sakinyje pasakytą veiksmą, vadinamos santykinėmis (Holvoet, Pajėdienė 2004, 121; Sližienė 1994, 293)
Valiulytė Elena 1998, Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai: vietos, laiko ir priežasties raiška, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas

Summary

IR SEMANTINIŲ TYRIMŲ APŽVALGA

ĮŽANGA Laikas – viena pagrindinių žmogaus mąstymo konceptualiųjų sričių, todėl jis neabejotinai atsispindi ir kalboje. W. Kleino pateiktame modelyje (Klein 1994, 149; 2009, 27–29) skiriami keturi funkciniai laiko adverbialų tipai: 1) poziciniai – nusako laiko tarpų santykius su kitais laiko tarpais, kurie dažniausiai būna pateikiami kontekste (yesterday ‘vakar’, before the autopsy ‘prieš skrodimą’, much later ‘daug vėliau’, at five o’clock ‘penktą valandą’, in the night ‘naktį’); šie santykiai gali būti trejopi: PRIEŠ, PO, VIENALAIKIŠKUMAS; 2) dažnumo – žymi laiko tarpų arba situacijų (įvykių, būsenų, procesų), kurios pasireiškia tais laiko tarpais, dažnumą (often ‘dažnai’, once in a while ‘kartkartėmis’, rarely ‘retai’, always ‘visada’, no more than three or four times a year ‘ne daugiau kaip tris ar keturis kartus per metus’); 3) trukmės – nusako laiko tarpų arba situacijų, vykstančių tam tikrą laiko tarpą, trukmę (briefly ‘trumpai’, for a while ‘kurį laiką’, within one hour ‘per valandą’, during the autopsy ‘atliekant skrodimą’); 4) kontrastiniai – neišreiškia pozicijos, trukmės ar dažnumo, bet vis tiek turi ryškų laiko atspalvį (already ‘jau’, still ‘vis dar’, again ‘vėl’). Nusakantys trukmę, gali nurodyti periodo pradžią ir trukmę ( on ‘nuo šiol’), tik trukmę (for three hours ‘tris valandas’) arba trukmę ir periodo pabaigos tašką (until Friday ‘iki penktadienio’)

LIETUVIŲ KALBOS LAIKO ADVERBIALAMS PRISKIRTINŲ PRIEMONIŲ SEMANTINIAI

Skalė nuo dažnai iki retai

Neužima jokios vietos laiko ašyje niekada

Apytikris laikas apie pietus