Abstract
Requests are among the most studied speech acts in the area of interactional pragmatics and linguistic politeness. Empirical studies have proliferated over the past decades; however, although requests in many Western languages, including English, have received significant attention, this paper is the very first attempt to explore request strategies in Lithuanian. The research is based on an assumption about three main universal directness levels in requests as well as on a distinction between positive (closeness, solidarity) and negative (distance, deference) politeness systems. The data has been collected by means of the Discourse Completion Test, which is an open-ended questionnaire with socially divergent situations to prompt requests. It was filled in by 100 Lithuanian university undergraduates and 100 English university undergraduates. The findings demonstrate that while both groups mostly opted for conventionally indirect requests (e.g. indirect questions about the hearer's ability or willingness to fulfil a request), the Lithuanian responses spread much wider along the directness-indirectness continuum, the respondents employing notably more direct (e.g. imperatives, explicit performatives) as well as a slightly larger number of non-conventionally indirect strategies (hints). Indirect structures do not necessarily convey politeness, just as blunt requests per se are not impolite. No linguistic group of people can be legitimately considered more or less polite than the other, but rather polite in their own socio-culturally acceptable way. Conventionally indirect requests are commonly associated with the negative positive politeness system, whereas direct requests with the positive politeness orientation. The results of the present investigation reveal that Lithuanians are more inclined towards positive politeness, but this is still to be confirmed by further research.
Highlights
Tam tikrais atvejais prašymais taip pat gali būti perteikiamas artimumas, intymumas, švelnumas, adresantas turi jaustis esąs pakankamai artimas adresatui, kad galėtų prašyti ir pan., todėl čia svarbų vaidmenį atlieka ir pozityvusis mandagumas, kuriam išreikšti, be kita ko, pasitelkiami ir labai tiesioginiai prašymai (Sifianou 2000, 99)
Išnašos [1] Tirtos australų, amerikiečių, britų anglų, Kanados prancūzų, Argentinos ispanų, danų, vokiečių ir hebrajų kalbos. [2] Plačiau apie kalbos etiketo ir lingvistinio mandagumo santykį skaityti Hilbig (2008). [3] Tačiau, kaip teisingai pastebi Sifianou (2000, 39), negalima teigti, kad viena ar kita visuomenė apskritai yra negatyviai ar pozityviai mandagios
Summary
Tokia pusiausvyra išlaikoma konvencionaliai netiesioginiuose prašymuose: jais adresatas nėra spaudžiamas, bet kitaip nei nekonvencionaliai netiesioginių prašymų atveju, šabloniškos formos ilokucinę adesanto intenciją daro lengvai suvokiamą ir užtikrina, kad pasakymo interpretacija bus teisinga ir šnekos aktas, tikėtina, sėkmingas (Márquez-Reiter 2000, 173). Tam tikrais atvejais prašymais taip pat gali būti perteikiamas artimumas, intymumas, švelnumas, adresantas turi jaustis esąs pakankamai artimas adresatui, kad galėtų prašyti ir pan., todėl čia svarbų vaidmenį atlieka ir pozityvusis mandagumas, kuriam išreikšti, be kita ko, pasitelkiami ir labai tiesioginiai prašymai (Sifianou 2000, 99). Nekonvencionaliai netiesioginė strategija yra esminė negatyviojo mandagumo priemonė, tiesioginiai prašymai gali perteikti pozityvųjį mandagumą, o nekonvencionaliai netiesioginė strategija šiuo požiūriu yra mišri: suteikia adresantui galimybę kuo mažiau primesti savo valią adresatui ir taip saugo negatyvųjį pastarojo įvaizdį, bet taip pat gali būti taikoma komunikantų bendrystei, artumui išreikšti bei kurti (Rinnert, Kobayashi 1999, 1194).
Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Disclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.