Abstract
Svarstant tautinio tapatumo ir pilietiškumo reikšmę besikuriančios vieningos Europos kontekste svarbu ne tik apibūdinti juos kuriančius ir palaikančius socialinius, kultūrinius ir istorinius veiksnius ar kylančias išorines bei vidines grėsmes, bet ir apibūdinti kiekybinius bei kokybinius jų parametrus. Remiantis teorinėmis prieigomis ir atliktu moksleivių empiriniu tyrimu analizuojamas tautinio tapatumo ir pilietiškumo ryšys, atskleidžiamas skirtingas tautinio tapatumo ir pilietiškumo suvokimo ir raiškos lygmuo lietuvių, rusų ir lenkų moksleivių grupėse.
Highlights
Svarstant tautinio tapatumo ir pilietiškumo reikšmę besikuriančios vieningos Europos kontekste svar bu ne tik apibūdinti juos kuriančius ir palaikančius socialinius, kultūrinius ir istorinius veiksnius ar kylančias išorines bei vidines grėsmes, bet ir apibūdinti kiekybinius bei kokybinius jų parametrus
Pilietišku mas, kaip sąvoka ir reiškinys, yra atviras interpretacijai ir kaitai
De mokratinių tradicijų trapumas, būdingų tautos bruožų specifika, šalies geopolitinė padėtis bei kiti veiksniai lėmė, kad šiandieninėje visuome nėje besikurianti pilietiškumo samprata ir jos ryšys su tautiniu tapatumu patiria vis naujus iš šūkius bei išbandymus ir yra be paliovos reno vuojama
Summary
Atskleidžiant pilietiškumo turinį, išskiriamas vienas svarbiausių jo elementų - tautinis tapa tumas. Pirmiausia tai yra absoliutaus tapatumo sąvo ka, reiškianti „tai tapatu tam". Svarbi tapatinimosi proceso tendencija yra tai, kad žmonės ar jų grupės, išreikšdami savo tapatumą, dažniausiai naujai patiriamas situa cijas ir iškylančias problemas vertina ne pagal teoriniu lygmeniu suformuluotus tapatumo mo delius, o pagal stereotipus, subjektyviu nusitei kimu pagrįstą savo patirtį. Todėl tautinio tapatumo suvokimas l pri pažinimas ir deklaravimas, kaip tapatinimosi pro ceso sudedamoji dalis, vyksta kitų tapatumų su vokimo l pripažinimo l deklaravimo kontekste. Kylantis nustatant moksleivių tautinio tapatumo lygmenį, - tai individo atsakymų ir grupei pri skiriamų tapatumų santykis. Lieka tyrimo pro blema, ar individualios tapatinimosi praktikos atspindi tyrimų grupės tendencijas ir kaip em piriniu tyrimu aptinkamose individualiose prak tikose atskirti, kas yra individualu ir kas sieja bei atskiria bendrai sukurtus socialinius darinius (Kraniauskienė, 2004)?. Atliekant moksleivių pilietiškumo ir tapatu mo formavimosi bei raiškos empirinį tyrimą, analizuojant ir interpretuojant tyrimo duome nis, atsižvelgiama į šias tyrimo aplinkybes ir me todologines pastabas
Sign-in/Register to view highlights & summary Talk to us
Join us for a 30 min session where you can share your feedback and ask us any queries you have
Schedule a callDisclaimer: All third-party content on this website/platform is and will remain the property of their respective owners and is provided on "as is" basis without any warranties, express or implied. Use of third-party content does not indicate any affiliation, sponsorship with or endorsement by them. Any references to third-party content is to identify the corresponding services and shall be considered fair use under The CopyrightLaw.
