Lecturer at the university of Lithuania, pharmacist Benediktas Šiaulis (1887–1957) – Rockefeller foundation scholarship holder

Abstract

Benediktas Šiaulis farmaciją studijavo Maskvoje ir apie 18 metų, nuo 1900 iki 1921 m., (su kelių metų pertrauka) mokėsi ir dirbo Rusijoje. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, grįžo į Tėvynę. 1922 m. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas (1930 m. pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu), ir B. Šiaulis tapo šio universiteto Farmacijos ir farmakognozijos katedros asistentu. Universitetui trūko dėstytojų, patalpų, įrangos ir, žinoma, lėšų. Auginti dėstytojų kompetencijas padėjo Rokfelerio fondas (įkurtas JAV). Rokfelerio fondas skyrė stipendijas perspektyviems Europos medikams stažuotis užsienyje. Lie tuvoje pirmaisiais Rokfelerio fondo stipendininkais tapo farmacininkas Benediktas Šiaulis ir chirurgas Vladas Kuzma. V. Kuzma studijavo Europoje, B. Šiaulis – JAV (1925–1926). Šešis mėnesius B. Šiaulis studijavo Bostone, Harvardo universitete, ir pusantrų metų – Klivlande, „Western Reserve“ universitete. Klivlande B. Šiaulio studijų vadovas buvo garsus farmakologijos profesorius Torald Sollmann (1874–1965). Profesorius vertino B. Šiaulio gabumus, darbštumą, vadino jį „mechanikos genijumi“ ir rekomendavo Rokfelerio fondui pratęsti ir finansuoti stažuotę dar vienerius metus. B. Šiaulis kartu su T. Sollmann paskelbė tris straipsnius Amerikos ir Prancūzijos mokslo žurnaluose. Po stažuotės B. Šiaulis grįžo į Lietuvą. 1936 m. apgynė daktaro disertaciją ir buvo pirmasis bei vienintelis farmacijos mokslų daktaras tarpukario Lietuvoje. Jis įgijo tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo patirties ir sugebėjo perteikti savo patirtį kolegoms bei studentams. 1941 m. B. Šiaulis tapo profesoriumi. Nuo 1948 m. dirbo Farmacijos fakulteto dekanu, 1951–1956 m., universitetą reorganizavus į du institutus, ėjo Kauno medicinos instituto Farmacijos ir stomatologijos katedros dekano pareigas.